Justas Šaltinis

Harvard MBA Indicator
Tai ilgalaikis akcijų rinkų indikatorius, kuris skaičiuoja, kokia dalis Harvard Business School absolventų pasirenka „rinkai jautrius“  darbus: investicinė bankininkystė, prekiavimas akcijomis ir kitais finansiniais instrumentais, privataus kapitalo fondai ir panašiai. Jeigu daugiau nei 30% absolventų pasirenka tokius „jautrius“ darbus, siūloma parduoti savo investicijas. Tuo tarpu jeigu mažiau nei 10% – siūloma investuoti. Harvard MBA indikatorius sėkmingai nustatė artėjančias 1990, 2001 ir 2008 metų recesijas.

Soccer Mom Indicator
Šis indikatorius remiasi prielaida, kad geriausias būdas pajusti dabartinę ekonomikos padėtį ar akcijų rinkų tendencijas yra klausantis, ką eiliniai žmonės kalba didžiuosiuose renginiuose.

Lietuvoje šis indikatorius buvo pramintas taksistų indikatoriumi, nes jie taip pat  kalbėjo apie pelningas investicijas į akcijas. Tad jeigu jau ir taksistai pradeda investuoti į akcijų rinkas, vadinasi rinkos kritimo tikimybė smarkiai išaugo.

Men’s Underwear Index
Nestandartinis indikatorius, bandantis įvertinti ekonomikos situaciją remiantis vyrų apatinio trikotažo pardavimais. Šis įvertinimas remiasi prielaida, kad vyrai apatinį trikotažą vertina kaip būtinumą, tad jų pardavimai turėtų išlikti stabilūs, nebent ekonomiką ištiktų stiprus smukimas (tuomet vyrai ilgiau dėvės senus apatinius ir nebepirks naujų…). Ženklus pardavimų kritimas siejamas su suprastėjusia ekonomikos padėtimi, o pardavimams suaktyvėjus daroma išvada, kad ekonomika atsigauna.

Hot Waitress Economic Index
Indeksas siūlo nustatyti ekonomikos padėtį pagal tai, kiek patrauklių žmonių dirba restoranuose. Šis indeksas remiasi prielaida, kad patraukliems žmonėms nesunku surasti naujus darbus esant ekonomikos pakilimui. Todėl kuo daugiau patrauklių žmonių dirba padavėjais, tuo prastesnė ekonomikos situacija ir atvirkščiai.

Leading Lipstick Indicator
Indikatorius remiasi teorija, kad vartotojai pereina prie pigesnių pasimėgavimo produktų (pvz.: lūpų dažai), kai jie nesijaučia užtikrinti savo ateitimi. Dėl to lūpų dažų pardavimai išauga, padidėjus neaiškumams dėl ateities ekonomikos augimo. Po rugsėjo 11d. teroristų atakų, lūpų dažų pardavimai padvigubėjo…

Skirt Length Theory
Teorija remiasi prielaida, kad sijono ilgumas gali būti naudojamas kaip indikatorius, nusakantis akcijų rinkos kryptį.  Jeigu sijonas trumpas – akcijų rinkos judės į viršų, ir atvirkščiai. Trumpas sijonas asocijuojamas su aukštu vartotojų pasitikėjimu ir dideliu jų pasitenkinimu, t.y. kai, rinkos žaidėjai yra linkę į optimistiškas nuotaikas (bullish).

Netylant kalboms apie turimus sumokėti mokesčius ar apie būsimas reformas ir mokesčių pakeitimus, nusprendžiau paskaičiuoti ir pažiūrėti kurioje vietoje yra Lietuva pagal sumokamus mokesčius, tenkančius vienam gyventojui ir ar esame apkrauti per dideliais mokesčiais.

Vienas iš būdų nustatyti, ar šalies ekonomika yra apkrauta dideliais mokesčiais, yra pažiūrėti į surenkamus mokesčius procentaliai nuo BVP, tačiau per aukšta mokestinė našta ne visada teigiamai veikia BVP augimą. Kita alternatyva kaip įvertinti mokesčius – paskaičiuoti, kiek surenkamų mokesčių tenka vienam gyventojui.

Tai galima surasti pasinaudojus paprasta formule:  Surenkami mokesčiai/BVP  x  BVP /Žmogus = Surenkami mokesčiai tenkantys vienam žmogui. Skaičiavimams naudoti „Index of Economic Freedom“ duomenys.

Pirmajame grafike pavaizduotos Europos Sąjungos šalys pagal surenkamus mokesčiai vienam gyventojui.

Lyginant su praėjusiais metais, Lietuva pasistumėjo į priekį ir šiuo metu surenkami mokesčiai tenkantys vienam gyventojui viršija $5600, o tuo tarpu mokestinė našta (Mokesčiai % BVP) yra antroje vietoje nuo galo. Tad tai tik patvirtina, kad neturėtumėme nertis iš kailio tvirtindami, kad sumokame per daug, o labiau pasistengti verslą ištraukti iš šešėlio.

Ir pabaigoje, Top 50 šalių išrikiuotų pagal šį rodiklį. Geltonai pažymėtos šalys pirmauja pagal nominalų BVP, tačiau grafike trūksta Kinijos, kurioje šis rodiklis tesiekia $1091.

Spauskite ant grafiko norėdami pamatyti didesnį vaizdą.

Tikriausiai kiekvienam teko girdėti apie Zimbabvę, šalį, turėjusią vieną iš didžiausių hiperinfliacijų pasaulyje. Nors neabejotinai graži ir įspūdinga šalis XX amžiaus pabaigoje turėjo efektyvų valdžios aparatą ir buvo pripažįstama kaip pažangiausia to kontinento valstybė, tačiau viską sugebėjo sugadinti vienas žmogus – Robert Mugabe, Zimbabvės prezidentas, kuriam bevaldant ir prasidėjo chaosas.

Didžiausias Zimbabvės prekybos partneris buvo ir yra Pietų Afrika, iš kurios būdavo gaunama užsienio valiutos už eksportuojamus mineralus, agrokultūros produktus, taip pat iš turizmo ir kasybos sektoriaus, pastarasis buvo ypač pelningas. Iki problemoms prasidedant, ekonomikos augimas siekė 4-5 procentus per metus.

Ekonomikos nuosmukis

Vienu metu šalis turėjo daugiau problemų nei sugebėjo sutvarkyti jos valdžia: sausra, nustekenusi agrokultūros sektorių, Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) spaudimas vykdyti įsipareigojimus už suteiktą paramą, karas su Kongu, išeikvojęs ir taip merdėjančiai ekonomikai reikalingas lėšas, ir galiausiai 4000 baltųjų ūkininkų iškėlimas po neaiškaus ir nesąžiningo žemės plotų perskirstymų 2000 – aisiais.

Privatus verslas tapo smarkiai suvaržytas dideliais mokesčiais ir įvairiais tarifais ir tapo nekonkurencingas ir dėl stipraus valstybinių įmonių subsidijavimo. Valdžios išlaidos siekė net 56% GDP, ir buvo finansuojamos spausdinant pinigus, kas ir sukėlė hiperinfliaciją. Darbo rinka buvo griežtai kontroliuojama, darbuotojo samdymas ir atleidimas tapo ypač sudėtingas procesas (pavyzdžiui norint atleisti darbuotoją jam reikia sumokėti net ~532 savaičių darbo užmokesčio išmoką).

1998 metais infliacija nuo buvusios 32%, 2007 metų gale jau siekė 150,000% (TVF apskaičiavimas) o piką pasiekė 2008 –tųjų liepos mėnesį – 231,000,000%. (remiantis oficialia statistika). Po tokių infliacijos šuolių nebetiko ir senos kupiūros, tad jas teko pakeisti naujomis: 100 milijardų Zimbabvės dolerių kupiūra. 2008-tųjų lapkritį neoficialiais duomenimis infliacija siekė 516 kvintilijoną procentų; kitaip tariant, kainos padvigubėdavo kas 1.3 dienos (didesnė infliacija buvo tik Vengrijoje 1946 metais, kai kainos padvigubėdavo kas 15 valandų).

2005 metais valdžia leido sugrįžti baltiesiems ūkininkams, tačiau jų buvusios derlingos žemės nebeliko.Valdžia situaciją švelnino 2007-aisiais, kai leido pasirašyti ilgalaikius žemės nuomos kontraktus su ūkininkais, tačiau greitai valdžia pakeitė savo požiūrį ir žėmės plotai vėl buvo konfiskuoti.

2005 metais vidutinio Zimbabvės gyventojo perkamoji galia nukrito iki 1953 metų lygio, o per visą Zimbabvės egzistavimo laikotarpį savo valiutą pervertino daugiau nei 100 kartų, o skirtingų valiutų paskutinį dešimtmetį buvo net keturios. Taip pat vienas iš įdomesnių, bet ir liūdnesnių demografinių faktų: 1990 m. vidutinė gyvenimo trukmė siekė apie 60 metų, tačiau dabar ji yra vos 33 metai.

Kaip buvo sustabdyta hyperinfliacija?

Skatinant ekonomiką ir stabdant infliaciją 2009m sausio 1d. šalies valdžia nusprendė įsivesti US dolerį (dolerizacija), kaip teisėta atsiskaitymo valiutą, o 2009m. liepos 1d. oficialiai sustabdytas Zimbabvės dolerio galiojimas ir šalyje pradėti plačiai naudoti US doleriai kartu su kitomis valiutomis naudojamomis prekybai. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo – tik pradėjus naudoti dolerius, infliacija nukrito žemiau nulio. Nors tai ir teigiama naujiena, tačiau užsienio investuotojai vis dar įtariai žiūri į šią šalį dėl įstatymų, neužtikrinančių užsienio investicijų saugumo.