Finansų ekonomikos kurso metu vis galvodavau, ar egzistuoja ryšys tarp beta koeficiento ir investicijų grąžos. Atrodytų logiška, kad rinkoms kylant ir esant aukštam beta koeficientui, akcija turėtų uždirbti daugiau nei kita akcija su mažesniu beta koeficientu. Tad pasitaikius progai ir duomenims, nusprendžiau patyrinėti šią idėją grafiškai.
Pirmajame grafike panaudoti du kintamieji: 1 metų investicijų grąža ir 2 metų trukmės beta koeficientas.
Kaip matome iš pateikto grafiko, aiškaus ryšio tarp beta koeficiento ir akcijų grąžos nėra. Palyginimui, per metus akcijų rinkos Nasdaq OMX Vilnius, Ryga ir Talinas priaugo po 52%, 49% ir 84% atitinkamai.
Vienas iš galimų paaiškinimų – skirtingo periodo kintamieji, tačiau naudoti vienų metų trukmės beta koeficientą irgi nėra rekomenduojama, ypač besivystančioms akcijų rinkoms.
Antrame grafike sujungti trys kintamieji: 2 metų trukmės beta koeficientas, 1 metų akcijų grąža ir 1 metų akcijų kainų svyravimas. Žali burbulai rodo teigiamą akcijų grąžą, balti – neigiamą.
Matome, kad didžiausia grąža priskiriama ne tai akcijai, kuri labiausiai svyravo ar kuri turėjo didžiausia beta koeficientą.
Apačioje pateikiu lentelę tiems, kuriems bežiūrint į grafikus kirbėjo mintys, „Kuri akcija sugebėjo uždirbti 436%?“, ar „Kurios akcijos beta aukščiausia?“.
