Justas Šaltinis

Taigi, kas vyksta aplinkui ir kas gero/blogo įvyko mano gyvenime per šį mėnesį.

Studijos: Vis dar tęsiasi mikroekonomikos kursas, teko laikyti mid-term egzaminą, kurio rezultatus turėtume sužinoti ateinantį pirmadienį, tačiau jis sudarys tik 25% galutinio balo. Prieš mid-term egzaminą pagrinde nagrinėjome viską iš vartotojų pusės, o dabar – iš bendrovių. Na ir iki galutinio egzamino(final exam) liko tik 10 dienų. Prasidėjo statistika, kol kas nelabai sudėtinga, nes mokykliniame matematikos kurse turėjome jos šiek tiek. Taip pat praėjome (bent jau paskaitas :) ) akademinį rašymą (Academic Writing), teko parašyti ese-tezę apie pasirinktą dalyką. Manasis pasirinkimas: Time Limitations Should Be Introduced On Using Social Networking Websites. Tikiuosi išlaikysiu, nes antrą kartą rašyti tokio dalyko tikrai nesinorėtų. Argumentavimo įgūdžiai (pasirenkamasis kursas) taip pat baigėsi, manau, jis buvo naudingas, nes įgavome ne tik žinių, bet turėjome ir progą teoriją išbandyti praktikoje. Rusų kalba truks iki naujų metų, bet… vis jai laiko nepavyksta rasti.

Ekonomika: O čia tai iš viso nieko gero nevyksta. Akcijų rinkos ir toliau fiksuoja neigiamus kainų pokyčius, investuotojai traukia pinigus iš investicinių fondų taip tik dar labiau paskatindami kainų kritimą. Tuo tarpu bedarbių skaičius didėja visame pasaulyje, Japonijos eksportas mažėja, JAV mažmeninė prekyba patiria ne pačius geriausius laikus. O defliacijos indeksas, (jeigu teisingai supratau, nes tik vakar apie jį sužinojau), kuris skaičiuoja kiek kartų žodis “defliacija” yra paminimas antraštėse, spalį pašoko daugiau nei 100 procentų.

Lietuva: Dėl Latvijos nepriklausomybės turėjome progą pasidžiaugti neįprastai ilgu savaitgaliu – net keturios dienos. Galėjau pasimėgauti santykinai pigiu lietuvišku alumi ir pajusti gan tyrą orą:)). Per šį laikotarpį su Tomu (bendrakursis), Jurbarko ir Tauragės gimnazijose padarėme prezentacijas apie SSE Rygą. Tačiau dėl tos pačios Latvijos nepriklausomybės grįždami į antruosius namus(Rygoje) turėjome praleisti net 2 valandas kamštyje…

Latvija: Šiandien „Delfyje“ perskaičiau straipsnį, kuriame pasakojama, kad buvo sulaikytas vienas ekonomistas už tai, kad pareiškė savo nuomonę apie galimą Lato devalvaciją vietiniam laikraščiui. Negalime net laisvai reikšti savo nuomonės…štai prie ko priveda krizė.

Mokesčių reforma Lietuvoje: Lapkričio mėn. pranešta, kad trys pagrindiniai mokesčiai – gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčius (PVM) bus suvienodinti iki 20 proc. Šiuo metu GPM siekia 24%, Pelno mokestis – 15%, o PVM – 18%. Nors GPM tarifas ir sumažėjo, tačiau pasikeitė neapmokestinimas minimus, todėl realiai jis sumažės tik žmonės uždirbantiems iki 1000 Lt. ir daugiau nei 2000 Lt. Taip pat vertėtų paminėti, kad GPM, Pelno mokestis, PVM ir akcizų mokestis (kuris taip pat bus didinamas) sudaro daugiau nei 90 % viso biudžeto.

Kredito krizė (Credit Crunch/Crisis) – tai situacija, kurioje skolintis tampa sunkiau ( bankai sugriežtina paskolų išdavimo sąlygas) ir tai kainuoja žymiai daugiau (dėl padidėjusios palūkanų normos).

Dėl atsiradusios kredito krizės sumažėja vartotojų išlaidos (consumers spending), bankai lengvai nebeišduoda paskolų, firmos nebetenka galimybės lengvai pasiekti kapitalą, akcijų rinkos patiria milžinišką nuosmukį, nekilnojamo turto vertė krenta.  Ir visi šie veiksniai tiesiogiai arba netiesiogiai veikia šalies ekonomiką: vartotojų išlaidos dažnai sudaro apie 70 % visos ekonominės veiklos, įmonės negalėdamos pasiskolinti pinigų patiria apyvartinių lėšų stygių, o tai gali vesti prie bankroto, kas savo ruoštu reikštų ir darbuotojų atleidimą, akcijų rinkų nuosmukis skaudžia atsiliepia  investuotojams, o ir agresyvesniems pensijų fondams…

Čia pateiksiu pagrindinius indikatorius, kurie gali jums duoti šiek tiek daug informacijos apie situaciją kredito rinkoje.

1. Trumpalaikių iždo vekselių (Tresuary) pajamingumo pokyčiai parodo ar investuotojai linkę pirkti nerizikingus aktyvus. Jeigu iždo vekselių pajamingumas mažėja, tai indikuoja, kad investuotojai traukiasi iš akcijų, obligacijų ir perka saugius instrumentus taip mažindami jų (vekselių) pelningumą. Mažas pajamingumas rodo, kad investuotojai susirūpinę finansų sistema.

2. LIBOR (London Interbank Offered Rate) rodo už kokią palūkanų normą bankai yra pasiruošę skolinti lėšas kitam bankui. Kuo didesnės palūkanų normos, tuo labiau bankai nepasitiki vienas kitu.

3. Ted Spread – skirtumas tarp iždo vekselių pajamingumo ir LIBOR palūkanų normos – yra priemonė apskaičiuoti stresą kredito rinkose. Ramioje rinkoje skirtumas būna apie 0.25%. Aukštesnis skirtumas simbolizuoja susirūpinimą.

4. 30 dienų komerciniai vekseliai (commercial papers) – trumpalaikiai bankų ar kitų verslų įsiskolinimai išleisti dažnai tik keliom dienom. Aukštesnės palūkanų normos sudaro sunkumų firmoms gauti apyvartinių lėšų.

5. Aukšto pajamingumo obligacijų (High-Yield Bonds) (išleistos firmų neturinčių geros reputacijos/finansinių rodiklių) pajamingumas parodo ar investuotojai noriai prisiima riziką. Aukštesnis pajamingumas reiškia mažesnį norą skolinti tokioms firmoms.

Patogiausiai seksi šiuos rodiklius yra Economix Blog’e. Tiesa, grafikas yra apačioje, dešinėje pusėje. Duomenys atnaujinami kiekvieną dieną.