Justas Šaltinis

Ramiai besiruošdamas naujiesiems metams, naršau internetinius portalus, skaitinėju naujienas ir panašiai. Tik staiga boom! Naršyklės lange pasirodo pranešimas: „Jums interneto ryšys yra nutraukiamas dėl sekančių galimų priežasčių: … Abonentas vėluoja sumokėti mokesčius „ Tiekėjui “…“. Ir pagalvojojau, kad tėvai pamiršo nesusimokėjo už internetą, o susisiekti tai neina. Bet nieko, tame pačiame pranešime yra nurodyti ir keli telefono numeriai, kuriais galima kreiptis. Skambinu į vieną: „telefonas išjungtas arba yra už …“, skambinu į kitą: „Telefonas yra išjungtas“. Nu geras, galvoju, atjungė paskutinę mėnesio dieną, telefonai išjungti, reiškia ofisas jau užsidarė, o sekančios keturios dienos kaip ir šventinės. Išvada: likusias atostogas praleisiu be interneto… Tačiau kaip sakoma „Viltis durnių motina – bet vaikų nepalieka“, negalėjau susitaikyti su šia išvada ir nusprendžiau paėjėti iki jų ofiso(galbūt dar dirba). Ir vis tik dirbo, paaiškino, kad sistemoje įsivėlė klaida ir visiems išsiuntinėjo tą patį pranešimą ir internetas bus už 15min (nors jau antra valanda laukiu…), paklausus apie nurodytus telefonus atsakė, kad vienas telefonas neveikia, o kitas tiesiog nepakeistas…

Pelningų naujųjų metų ir stiprybės mokant padidėjusius mokesčius!

Besimėgaudamas žiemos atostogų teikiamu (beveik) neribotu laisvu laiku, atradau laiko ir reguliariam eko. ir inv. tinklaraščių skaitymui. Ir žinoma atradau keletą įdomių įrašų, kurių trumpas santraukas pateiksiu apačioje.

Mažmeninė prekyba Amerikoje

Kaip rodo statistika šiais metais nusivylę amerikiečiai neskubėjo pasinaudoti didžiulėmis nuolaidomis, išpardavimais ir įvairiausiomis akcijomis. Nors ir buvo tikėtasi smarkaus pagyvėjimo šventiniu periodu, tačiau tai liko tik neišsipildžiusi prognozė, o kai kam ir įmonės uždarymu(ekspertai prognuoja, kad kitais metais iš verslo pasitrauks apie 25% mažmenininkų)… Mažmeninė prekyba lapkritį krito 5.5%, o gruodį(iki Kalėdų išvakarių) net 8% lyginant su praėjusiais metais. Straipsnyje taip pat minima ir kita įdomi statistika: pirkėjų srautas sumažėjo net 27% (ir kaip jie sugeba tai išmatuoti ?), taip galbūt pateisindamas beveik nepakitusį internetinių pardavimų skaičių (juk net ir Baltos lankos palengva kraustosi į interneto platybes).

Kracho tikėjimo rodiklis (Crash Confidence index)

Įdomus rodiklis, kurio praktiškumo šiek tiek suabejojau… Yale School of Management kiekvieną mėnesį klausia individualius ir institucinius investuotojus ar jie tiki kad bus rinkos krachas (market crash) ateinančius 6 mėnesius.

Kaip rodo grafikas, individualūs investuotojai tik 22% tiki, kad krizė gali pasikartoti per ateinančius 6 mėn., o tai yra žemiausia reikšmė nuo indekso skaičiavimo pradžios.

Tuo tarpu kitas pranešimas, kuriame nagrinėjami rinkų kritimai ir jų trukmė, teigia, kad tikimybė, kad kitais metais akcijų rinkos kils lygi 60%.

Tai tikrai nėra pasiūlymas pirkti ar parduoti vieną ar kitą aktyvą, tai tik statistika ir tikimybės…

Credit Crunch (kredito krizės) žaidimas

Šiais metais The Economist pradžiugino savo skaitytojus kredito krizės žaidimu, kurio tikslas išlikti paskutiniu mokiu žaidėju, o norint tai pasiekti reikia eliminuoti varžovus. Žaidėjai, kurie negali apmokėti skolų, gali skolintis iš  kitų žaidėjų už susitartą palūkanų normą ir susitartam laikui. O jeigu jau niekas nebeskolina ir nebesugeba išsimokėti, žaidėjas patenka į Chapter 11 (bankrutuoja) arba būna perpirktas kito žaidėjo).

JAV šis žaidimas kainuoja 22$, tačiau jūs galite jį parsisiųsti iš jų tinklapio ir atsispausdinti. Taip ir pasidariau sau dovanėlę kalėdų progoms. Tik gaila, kad dar nepavyko jo išmėginti. Kaip teigia vienas blogeris tai yra puiki pramoga už tokią kainą, taip pat suteikiama galimybė kurti savo strategiją ir tobulinti derybinius įgūdžius.

Nors ir ne pats radau šią nuostabią Financial Times schema, bet nesugebėjau atsispirti ir neįamžinti jos savo tinklaraštyje.

Lentelė apačioje rodo prie kokio naftos kainos lygio įvairios energijos formos tampa konkurencinga. Kuo stulpeliai ilgesni, tuo didesnės kainų ribos. Visi skaičiai parodyti lentelėje yra be subsidijų ar kitų mokesčių.  Ir žinoma, nei viena kainų riba nėra pastovi.

Nors ir atostogų metas, tačiau šis klausimas buvo ganėtinai aktualus paskutinio kurso metu, nors dėstytojas ir buvo puikus, tačiau dėstomas dalykas – statistika – tikrai nepaliko didžiulio įspūdžio.

Taigi, pasinėriau į google platybes ir radau įvairiausių patarimų kaip to išvengti, kai kuriuos jau teko naudoti, o kitus reikės išbandyti ateityje, jeigu tik ši problema iškiltų dar kartą. Reziumuojant…

Kad išvengtumėte mieguistumo kitą dieną:

• Laikytis pastovaus miego režimo
• Miegoti minimaliai 7-8 valandas (ganėtinai sunkus uždavinys, ypač studentams…)
• Valandą prieš miegą vengti sporto/mankštos
• Prasivėdinkite savo kambarį prieš einant miegoti (jeigu įmanoma, rekomenduojama miegoti prie atviro lango)

Tačiau jeigu nepavyko išsimiegoti, patarimai ko galima griebtis, kad neužmigtumėte paskaitos metu:

• Giliai kvėpuoti
• Kramtykite šaltmėtės skonio gumą
• Lengvai susiduokite į kurią nors kūno vietą
• Sugalvokite bent vieną gerą priežastį kodėl jums nereikėtų miegoti
• Niekada nepasiduokite!

Pertraukos metu rekomenduojama:

• Išgerti 1 ar 2 puodelius kavos / energetiniai gėrimai(kiti rekomenduoja išbandyti arbatą vietoj energ.gėrimų) / cukringos/saldintos sultys
• Gerti kuo daugiau vandens, jeigu leidžiama – gurkšnoti vandenį paskaitų metu
• Valgyti maistą, kuris yra turtingas baltymais ir angliavandeniais
• Prasimėgauti grynu oru.
• Pasimankštinti
• Užsilieti šalto vandens ant veido ( efektyviau – su švariu sniegu )

Būtų įdomu sužinoti kokių priemonių jūs griebetės, kad išvengtumėte mieguistumo paskaitų metu. :)

Prieš kelias dienas baigiau skaityti Tim’o Harford’o knygą The Undercover Economist: Why Rich Are Rich and
Poor Are Poor. Nors knygą buvau pradėjęs skaityti prieš keletą mėnesių, bet dėl intensyvių studijų skaitymą teko atidėti į šoną, tačiau vieną dieną daviau sau pažadą, kad pradėsiu skaityti knygas nesusėjusias su tuo metu esančiu kursu. Taip pat ši knyga buvo puiki priemonė pakartoti jau baigtą mikroekonomikos kursą:)

Knygoje aiškinama kaip gyvenimą supranta ekonomistas, į kokius aspektus jis pirmiausia atkreipia dėmesį panašiai. Gilinamasi į tokius klausimus kaip: Kas moka už jūsų kavą ? Kodėl jūs negalite nusipirkti padorios panaudotos mašinos ? Ką supermarketai slepia nuo jūsų ? Kaip vyksta kainų diskriminaciją ? Kodėl neturtingos šalys išlieka neturtingomis? Ir dar daug įvairių kitų temų paliečiame šioje knygoje.

Kaip manote, kas daugiausiai uždirba iš parduotos kavos geležinkelio stotyje ? Tikrai ne kavos pupelių gamintojai ir ne kavos pardavinėtojai. Didžiausią dalį pasiima geležinkelio stoties savinkai, kurie išnuomuoja plotą kavos pardavinėtojams. Šitaip paaiškinama stygiaus problema ir galimybė gauti pelną iš jo.

Aprašomi įvairūs aukcionų tipai, jų pliusai ir minusai, galimi sukčiavimo atvejai. Labai įdomus ir sunkiai prognozuojamas pasirodė „Vickrey auction“ – kiekvienas kainos siūlytojas parašo ant lapelio maksimalią sumą, kurią sutiktų mokėti (jeigu laimėtų) ir įdėjęs į vokelį ir atiduota prižiūrėtojui. Didžiausią sumą pasiūlęs siūlytojas laimi, tačiau moka kainą, kurią pasiūlė antrasis pagal dydį siūlytojas. Iš čia ir atsiranda neefektyvumas, ne tik kad maksimali suma nepasiekta, neaišku ar būtų kiti siūlytojai kėlę kaina ar ne(galbūt jie tikėjosi, kad kiti siūlytojai siūlys mažiau ir taip jie laimės aukcionai neišleidę krūvos pinigų) , tačiau ir mokama tik antro siūlytojo suma.

Ir pabaigai, įžangoje buvęs vienas iš pirmųjų sakinių: „I would like to thank you for buying this book, but if you’re anything like me you haven’t bought it at all.“