Justas Šaltinis

Nors ir daug kalbėta ir rašyta šiomis temomis, tačiau ne visi teisingai supranta šiuos terminus ir šios stadijos šalies ar viso pasaulio ekonomiką.

Recesija

Šis terminas turi net, du apibūdinimus: 1) šalies ekonomika rodo neigiamą augimą du (einančius iš eilės) ketvirčius, 2) smarkus šalies ekonominės veiklos sulėtėjimas besitęsiantis daugiau nei keli mėnesiai.

Ekonomikos augimas priklauso nuo balanso tarp produkcijos ir produktų bei paslaugų vartojimų, tuo tarpu kai ekonomika auga, atlyginimai ir vartojimas didėja. Ekonomikos ciklai ir pasaulio netobulumas priveda prie ekonomikos augimas sulėtėjimo. Jį gali sukelti net paprasta perteklinė gamyba, o kai taip atsitinka, tų produktų paklausa krenta, o tai sukelia pelnų mažėjimą, o tai veda į atlyginimų ir akcijų vertės mažėjimą.

Amerika jau spėjo patirti net 32 recesijas, kurios vidutiniškai tęsdavosi 10 mėnesių, trumpiausioji tik 6 mėn., o tuo tarpu ilgiausioji net 16 mėn.

Depresija

Depresija – sunki ekonomikos situacija, kuomet realusis bendrasis vidaus produktas (suderintas su infliacija) krenta daugiau nei 10%. Depresija dažniausiai trunka keletą metų ir sukelia didelių problemų bankininkystėje, prekyboje ir gamyboje. Taip pat didėja bankrotų skaičius ir bedarbystė, mažėja investavimas, smarkiai padidėja kreditų išdavimo sąlygos. Labiausiai žinoma – Didžioji Depresija.

Depresija dažniausiai sukelia keletas veiksnių susidūrusių vienu metu. Pradžia gali būti sukelta ir perteklinės produkcijos gamybos, krentančios paklausos ir baimės, kuri išsivysto investuotojams ir verslininkams supanikavus, o ši kombinacija mažina investicijas ir verslo išlaidas. Ekonomikai lėtėjant, nedarbingumo lygis kyla, o atlyginimai krenta. Šis efektas savaime dar kartą sumažina namų ūkio išlaidas, taip paskatindamas verslą dar labiau mažinti savo išlaidas. O visi šie veiksniai sukelia perkamosios galios mažėjimą, kuris kartais lemia tai, kad kai kurie namų ūkiai nebesugeba sumokėti įmokos už nekilnojamą turtą. Bankai savo ruoštu pradeda riboti paskolų išdavimą, taip dar labiau spaudžiant verslą, kartais net privedant prie bankroto, nes jiems reikia trumpalaikių paskolų, kad galėtų išlaikyti likvidumą.

Neigiami recesijos ir depresijos bruožai

1. Kylantis nedarbingumas. Abiejų stadijų bruožas, tik depresijos metu jis būna daug ryškesnis, nei recesijos. Vartotojams mažinant išlaidas, verslai mažina išmokas, kad susidorotų su krentančiomis pajamomis.
2. Baimė. Vartotojai tampa išsigandę, kad padėtis gali niekada nebepasitaisyti ir dėl to mažina išlaidas, taip dar labiau lėtindami ekonomikos augimą.
3. Ekonomikos nuosmukis. Metas, kurio metu dauguma žmonių susiduria su įvairiais sunkumais: prarastas darbas, atimtas nekilnojamas turtas, nukritusi akcijų vertė, negalėjimas patenkinti visų norų ir pan…
4. Pradingusios vertės. Turto, akcijų vertė krenta kartu su lėtėjančia ekonomika, taip neskatindama naujų investicijų.

Teigiami recesijos ir depresijos bruožai

1. Perteklių atsikratymas. Dėl perteklinės gamybos susidaręs prekių perteklius grįžta į normalų lygį.
2. Ekonomikos augimo subalansavimas. Recesija ir depresija padeda subalansuoti nevaldomai augančią ekonomiką
3. Pirkimo galimybių sukūrimas. Puiki galimybė investuotojams, turintiems pinigų, įsigyti gero turto su didele „nuolaida“.
4. Pirkėjų įpročių pasikeitimas. Sunkmetis priverčia vartotojus pakeisti nuomonę apie vartojimą, jie nebegali gyventi virš savo norų, o turi tenkintis tuo ką uždirba.

Sėkmės visiems, gyvenantiems šiame laikotarpyje.

P.S. Siūlyčiau išbandyti trumpą žaidimą, kuriame jūs būsite FED vadovas ir turėsite reguliuoti palūkanų normą, kad palaikytumėte nedarbingumo lygį ties 5 proc., o infliaciją ties 2 proc.

Šiandien baigiau skaityti puikią knygą apie gyvenimą investicinėje bankininkystėje. Knygos autorius, Michael Lewis, baigęs magistrą LSE prisijungė prie Saloman Brothers ir dvejus metus dirbo obligacijų pardavėju ir po to savanoriškai pasitraukė. Parašyta ironiškai ir paprasta kalba. Visiems rekomenduočiau, kurie domini investicine bankininkyste ar planuoja ten dirbti(jeigu dar ji išliks iki to laiko:))

Pradžioje aprašoma, kaip Lewis buvo pakviestas į Saloman Brothers paruošimo programą, į kurią patenka tik geriausių universitetų ir verslo mokyklų absolventai. Mokymų metu parodoma, kad nors ir dauguma turi magistro laipsnį, tačiau nežino kas yra LIBOR ar TED spread, dalis visiškai ignoruoja pranešėjus. Vienintelis klausimas, kuris jiems rūpi, kaip patekti į tuo metu pelningiausią – nekilnojamo turto įkeitimo obligacijų (mortgage bonds) departamentą, ir kokio atlygio jie gali tikėtis pirmaisiais metais. Dauguma esamų darbuotojų šių praktikantų visiškai nevertina ir laiko labiau vergais, nei žmonėmis, pagrindinis jų darbas – atnešti visam prekybos padaliniui (trading floor) maisto. Rašoma, kaip bandoma įsiteikti departamentų direktoriams, kad tik jie priimtų praktikantą, apie žiaurius užgauliojimo būdus mortgage bond departamente, kur norma buvo laikomas telefono mėtymas į praktikantus…

Tačiau net ir tada, kai Lewis buvo priimtas į darbą, pagarba jam nepakilo, ir toliau nešiojo maistą, atlikinėdavo kitų nepabaigtus darbus ir panašiai. Kadangi jis dirbo obligacijų pardavėju (skambindavo klientams ir siūlydavo pirkti tam tikras obligacijas) tai dažnai reikėdavo klausytis kitų patarimų(savo nuomonės tuo metu dar neturėjo ir nelabai suprato, kaip kas veikia), o tai reikšdavo, kad nuostolingas pozicijas turintys obligacijų prekeiviai siūlydavo pirkti tam tikras obligacijas, kurios buvo užsilikusios pas prekeivius kaip nuostolingos ar šiaip nebelikvidžios.

Obligacijų pardavėjai susidurdavo su prioritetais, t.y. dideliu kiekiu obligacijų ar akcijų, kurias reikėjo staigiai parduoti, nes jas parduodant Saloman Brothers taptų turtingu arba jeigu jų neparduotų, SB taptų vargšais (pvz.: Kai Texasas buvo arti bankroto ribos, SB turėjo virš šimto milijonų vertės obligacijų, kurios taptų bevertės bankroto atveju, nebent jas parduotų klientams, tai SB kainuotų klientą, tačiau sutaupytų net šimtą milijonų(taip dažniausiai ir buvo daroma)…).

Korporacijoje buvo ir protingų, mokančių daryti tikrus pinigus, kurie praktikuodavosi pagrindimą klausimu: kas jeigu ? Tarkime Japonijoje įvyksta milžiniškas žemės drebėjimas. Prekeivis perka Japonijos obligacijas. Ekonomika reikia atstatyti – mažinamos palūkanų normos, norint paskatinti atstatymo procesus (nurodant bankams lengviau skolinti pinigus(žinoma, bankai kaip visada skundžiasi)). Tuo tarpu mažesnės palūkanų normos reikštų didesnę obligacijų kainą. Štai ir pelnas… Trumpuoju laikotarpiu vykstanti panika mestų šešėlį ant ilgalaikio Japonijos kapitalo grįžimo į tėvynę(Japonai turėdami didelius perteklius, investuoja savo kapitalą Europoje ir Amerikoje). Staiga jie atsiimtų savo investicijas. Kas iš to ? Prekeivis pirktų jeną, nes japonai pirktų jeną, pardavinėdami savo dolerius, frankus, markes ar svarus. Jena kiltų ne tik todėl, kad Japonai perka jeną, bet ir todėl, kad užsienio investuotojai pamatytų, kad jena yra perkama dideliais kiekiais ir jie norėtų prisijungti prie pajudėjusio traukinio.

Arba dar vienas pavyzdys: Po akcijų rinkos nuosmukio, investuotojai pradeda domėtis makroekonomikos efektais. Akcijų kaina mažesnė, žmonės tampa mažiau turtingi, dėl to vartojimas sulėtės, dėl to ekonomikos augimas sulėtės, dėl to infliacija nukris, dėl to palūkanų normos sumažės, o tai reiškia, kad obligacijų kaina pakils.

Visi kas norite daugiau sužinoti apie tai kaip prieš daugiau nei 20 metų buvo skirstomi atlyginimų priedai(tiesiog nuvykstant į pagrindinį ofisą ir bandoma įrodinėti, kaip tavo darbas įmonei atnešė didžiulius pelnus ir koks reikšmingas tu SB), kaip kompanijos direktorius bandė pašalinti dėl blogo valdymo(didžiosios dalies akcijų perpirkimu) ir kaip jie save saugodavo nuo darbo praradimo ( skolindamiesi pinigus (prastomis sąlygomis) iš įvairių stambių investuotojų ( kaip Warren Buffet) ir patys supirkdavo savas akcijas ir taip išvengdavo perėmimo) ir panašius dalykus rasite šioje knygoje.

Pabaigai kelios trumpos, bet super frazės:

„Those who say don’t know, and those who know don’t say.“

„How should I know? I thought you spoke French,“ he said. „No, that was just on my resume,“ I said.

„Actually there was one good reason for using the charts: Everyone else did. If you believed that large sums of money were about to be invested on the basis of a chart, then, as dumb as it made you feel, it made sense to look at that chart“

„I don’t talk to Salomon. Bastards. Tell him to go away.“ „Frank says he’ll have to call you back.“

Jau kuris laikas neberašiau į šį blog’ą, tad pagalvojau kad būtų pats laikas atgaivinti šį naudingą užsiėmimą. Dvi savaites turėjome vieną iš įdomiausių kursų (imho) – valdymo ekonomika (dar kartais vadinama verslo ekonomika). Į šį dalyką įeina rizikos valdymas, biudžeto sudarinėjimas, produktų gamybos ir kainų nustatymo analizė. Per šias dvi savaites išmokome skaičiuoti įvairius pelningumo rodiklius, kaip teisingai nustatyti produktų kainą (naudoti pilnos kainos sistemą(full-costing) ar skaičiuoti pagal veiklą (activity based costing)), sudarinėti kitų metų biudžetą, nustatyti investicijos vertę diskontuojant būsimų pinigų vertę, WACC, CAPM, Gordono augimo modelis ir daug kitų įdomių dalykėlių, kuriuos giliau nagrinėsime finansų ekonomikos paskaitose. Kursas buvo intensyvus: kasdien po paskaitų gaudavo atlikti kelias užduotis ir priduoti iki tam tikros valandos, o visas smagumas buvo tame, kad skaičiavimus lengviausia atlikti excel’yje, o man tai yra geriausia programa iš viso Ms Office paketo.

Taip pat šis kursas sukėlė šiokių tokių apmąstymų apie ateitį: jeigu teisingai supratau, šitas mokslas yra vienas iš pačių pagrindų norint galvoti apie darbą valdymo konsultavime (management consulting). Šiek tiek skiriasi nuo dabartinių minčių apie investicinę bankininkystę (jei dar tokia išliks:)), tačiau atrodo, kad toks darbas būtų šiek tiek dinamiškesnis ir ne toks rutiniškas (tokį vaizdą susidariau iš Aurimo pasakojimo). Na, laiko apsisprendimui dar daug…

P.S. Šeštadienį apsilankęs Lotus konferencijoje „Finance and Strategic Management“ (plačiau apie tai aprašė mano bendrakursė, Justina), dar kartą įvertinau informaciją, kuri mums suteikiama paskaitų metu – vienoje iš prezentacijų buvo naudojama BCG matrica, kurią mokėmės šių kursų metu, o keli baigę SSE Ryga studentai puikiai ją prisiminė atvejų analizės metu.

Norėčiau pristatyti dar vieną SSE Riga studentų organizuojamą konkursą – PeakTime – tarptautinis verslo konkursas studentams. Konkursą sudaro verslo simuliaciją (CESIM) ir atvejų analizavimas(case study), kurie leis dalyviams spręsti realias verslo problemas. Nugalėtojų laukia vertingi prizai, neįkainojama patirtis ir įvairių dėstytojų paskaitos…

Registracijos pabaiga: Vasario 9, 24:00 (GMT + 02:00).