Justas Šaltinis

Sudalyvausiu ir aš blogatone. Nors šiek tiek ir pavėluotai, bet geriau ankščiau nei niekada :)

Kadangi neesu labai aktyvus blogų skaitytojas, o ir skaitomi blogai dažniausiai susėję su ekonomika, finansais ir rinkomis, tad pateiksiu TOP 5 radinius šiais metais:

1. el_dorado – išsamios apžvalgos ir analizės įvairioms šalims ir eko. problemoms
2. Ekonomikos Studentė – ekonomika, ekonomika ir dar karta ekonomika
3. Mr-Script – finansų rinkų apžvalgos bei bankų analizės šiek tiek „iš vidaus“
4. Artūras Račas – blogas apie politikos ir ekonomikos aktualijas
5. Aurimas Online – nors ir retokai papildomas, bet įrašai išties vertingi

Gal kai kurie ir nelabai žinomi, bet tikrai verti dėmesio.

Tęskit estafetę!

Kadangi taupymo lakštai jau pradėti platinti, norėčiau aptarti tris gan saugius investavimo instrumentus – taupymo lakštai, euroobligacijos ir indėliai.

Pagaliau LR valdžia sugalvojo, kad skolintis galima ir iš Lietuvos gyventojų mokant tam tikras palūkanas ir taip išlaikyti palūkanas  šalies viduje, o kartu ir  gerinti ekonominę situaciją. Gaila, kad šito nebuvo sugalvota, kuomet valdžia skolinosi už dviženkliuss procentus iš užsienio bankų… Kaip jau tikriausiai teko girdėti, valstybė nuo vakar (gegužės 19d.) pradėjo platinti taupymo lakštus už kuriuos bus mokamos 7,05% metinės palūkanos, o jų išpirkimas numatomas po metų. Kol kas taupymo lakštus galima įsigyti tik internetinėje svetainėje: http://www.vtl.lt bet vėliau numatoma galimybė jų įsigyti ir Lietuvos pašte, ir tiesiogiai banko skyriuose. Emisijos dydis neribotas, tad galite nešti kad ir visas turimas santaupas ;)

Taigi keletas pliusų kuriuos pavyko įžvelgti:

1. Nėra komisinių mokesčių, kuriuos reikėtų mokėti tarpininkui
2. Gautos pajamos iš taupymo lakštų nėra apmokestinamos ir deklaruojamos.
3. Mažesnės rizikos instrumentas, nes jų išpirkimą garantuoja valstybė.
4. Palūkanos „nusėda“ Lietuvos piliečių kišenėse.
5. Prieinama kaina, nes nominali vertė lygi 100lt.

Taip pat galima investuoti ir į trijų metų trukmės LR euroobligacijas, kurios šiuo metu siūlo 4,89% metinį pajamingumą (ketverių metų euroobligacijos siūlo 6,5% metinį pajamingumą), tačiau jos jau išplatintos ir dabar vyksta tik prekyba jomis. Pliusai yra tai, kad  Lietuvos Vyriausybė atsakinga už jų išpirkimą, tad garantija  išlieka ta pati(imho), o taip pat jos denominuotos eurais, tad valiutos devalvavimo rizika iš karto išnyksta. Tačiau jų kaina siekia apie 1000eurų, tad daugelis gali neišgalėti įsigyti keletos vienetų (bent jau DnB Nord platina po 5vnt.). O norint parduoti ankščiau nei išpirkimo data, teks prarasti apie 3,5% nuo visos sumos (dėl pirkimo/pardavimo skirtumo)., o jeigu parduosite ankščiau neišlaikę jų vienus metus, teks susimokėti GPM.

Trečioji galimybė – dėti metų trukmės indėlį į lietuviško kapitalo banką  ir gauti nuo 9% palūkanų. Indėliai iki 100k yra apdrausti*, o bankų bankroto tikimybė nėra labai didelė, tad rizikos kaip ir nėra. Net jeigu ji ir egzistuoja, valstybė tikriausiai pultų jį gelbėti (Latvijos Parex banka pavyzdys), žinoma tada indėlių išdavimas būtų užšaldytas keletai mėnesių, dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

*Apie vadinamąjį indėlių draudimą: pasižvalgius internete radau, kad šiuo metu LT yra beveik 41 mlrd. Lt įmonių ir privačių asmenų indėlių, iš jų 24 mlrd. Lt yra gyventojų santaupos. Tuo tarpu pravertus Indėlių ir Investicijų draudimo įmonės atskaitą (2007), radau, kad draudimo fondo dydis siekė 847mln.lt (172mln. prieauglis lyginant su 2006) tad, 2008 turėtų viršyti vieną milijardą. Tačiau tai tikrai nėra pakankama suma padengti visiems indėliams. Žinoma, nėra aišku koks procentas indėlių viršija 100k. eurų ribą.

Vis tik džiugu kad taupymo lakštai pradėti platinti, o per pirmą dieną valstybei paskolinta net 384.300 Lt.

Neseniai pasibaigė makroekonomikos kursas, tad su komanda turėjome parašyti raportą pasirinkta tema. Šiuo metu su didžiausiomis ekonomikos problemomis Baltijos šalyse susiduria Latvija, tad ir raportas buvo apie šią šalį: Latvijos konkurencingumo praradimas:… . Pasidalinsiu su jumis faktais ir išvadomis, kurias suradome berašydami šį raportą.

Periode nuo 2000-ų iki 2008-ų Latvija sugebėjo pasiekti naujus ekonomikos augimo rekordus Europoje, tačiau toks augimas buvo galimas tik vidiniu ir išoriniu disbalansu. Tuo tarpu infliacija 2008 metais taip pat sumušė rekordus – 15.38 %, o nedarbo lygis 2007 metų pabaigoje buvo nukritęs net iki 5.3%. Einamosios sąskaitos deficitas išsiplėtė net iki 25%.

Po įstojimo į Europos Sąjungą pastebimą darbo jėgos dalis išvyko į užsienio šalis, o tai privedė prie nedarbo lygis, kuris nukrito žemiau natūraliojo nedarbo lygio, ir tai turėjo įtakos darbo užmokesčio kilimui, nes įmonės norėdamos išlaikyti darbuotojus turi mokėti didesnius atlyginimus. Tačiau darbo užmokesčio kilimas be produktyvumo augimo turi ryškų neigiamą efektą išoriniam konkurencingumui, nes produktai pagaminti šalies viduje tampa brangesni.

Kaip matome iš pateiktų grafikų, gamybos sektorius nukentėjo labiausiai ir skirtumas tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo pasimatė jau 2007 metais, o kaip žinome šios įmonės dažniausiai daugiausiai prisideda prie eksporto.

Kadangi Latas yra pririštas prie euro, tai nominali jo vertė nekinta, todėl paskaičiavome realųjį efektyvųjį pasikeitimo santykį (Real Effective Exchange Rate) naudojant skirtingus kainų indeksus norint patikrinti ar Latvija prarado konkurencingumą dėl stabilaus Lato ir Euro kurso.

CPI (Consumer Price Index)- Vartotojų kainų indeksas, skaičiuojamas imant visų vartotojiškų prekių vidurkius įskaitant importuotas ir pagamintas viduje. Tuo tarpu PPI (Producer Price Index) pagrinde ima didmenines kainas, už kurias įsigyja medžiagas/prekes naudojamas gamyboje.

Kaip matome iš grafiko, Latas per du paskutinius metus pabrango net 20-30%, o tai turėjo neigiamą įtaką eksportui, nes prekės pagamintos viduje tapo brangesnės užsieniečiams. Krentant eksportui einamosios sąskaitos deficitas didėjo, o jį reikia finansuoti (krizės metu tai padaryti tampa ganėtinai sunku, dėl išaugusios šalies rizikos (žinoma, šiuo metu deficitas mažėja, nes smarkiai krenta importas dėl sustojusio vartojimo…)). Pagrindinėse šalyse, su kuriomis Latvija vykdo prekyba, valiutos arba buvo devalvuotos, arba prarado savo vertę ir taip sugebėjo bent dalinai susigrąžinti savo konkurencingumą. Latvija nusprendė eiti kitu keliu ir išvengti Lato devalvacijos naudojant vidinę devalvaciją arba atlyginimų  (& darbo vietų) mažinimo proceso…

Jeigu kam nors įdomu paskaityti visą 47psl. raportą – parašykit.