Bal 30

Vienas iš geriausių pasirenkamųjų kursų SSE Rygoje – derybos ir konfliktų sprendimas (ang. Negotiation and Dispute Resolution), kurio metu galėjome susipažinti ne tik su teorija, bet ir praktiškai išbandyti ir įsisavinti įgautas žinias derantis dėl fiktyvių interesų ar tikslų.

Be atskirtų straipsnių derybų tema, turėjome galimybę perskaityti ir R. Fisherio knygą „Getting to Yes“, kuri yra pripažinta bestseleriu ir viena iš geriausių knygų apie derybas. Kad patarimai duoti šioje knygoje ilgiau išsilaikytų, o galbūt praverstų ir skaitytojams, šiandien ją ir trumpai pristatysiu savo tinklaraštyje.

„Getting to Yes“ yra gidas apie derybas, paremtas principiniu derybų stiliumi, kuris buvo išplėtotas Harvardo derybų projekte. Šiuo derybų metodu siekiama pasiekti win-win situaciją, kai iš derybų gaunama abipusė  nauda. Knygoje aptariami keturi pagrindiniai šio metodiko elementai:

  1. Atskirti žmones nuo problemų
  2. Koncentruotis ties interesais, o ne pozicija
  3. Sukurti sprendimą abipusei naudai pasiekti
  4. Reikalauti naudoti objektyvius kriterijus.

Knygoje teigiama, kad pagrindinė derybų problema – manymas, kad laikantis pozicijos gali išlošti daugiau, o jeigu tu nusileisi savo oponentui, tu praloši, o jis laimės. Iš tikrųjų galima likti nuolaidžiam savo oponentui, tačiau būti griežtiems esamų problemų atžvilgiu – to būtent ir siekiama principinėmis derybomis.

Atskirti žmones nuo problemų.

Derybose emocijos ir ego gali padaryti didelę žalą ir neleisti pastebėti kitos pusės pozicijos ir vietoje susitarimo, kuris atneštų abipusės naudos, jūs tik dar labiau siekiate sustiprinti savo poziciją. To išvengti padeda aiškus bendravimas (+ kitos pusės išklausymas), problemos suvokimo išsiaiškinimas, emocijų supratimas ir  eliminavimas.

Koncentruotis ties interesais, o ne pozicija.

Šiame etape jūs turite išsiaiškinti vienas kito tikrus interesus, slypinčius po tam tikra pozicija, kurios kita pusė įsikibusi laikosi. Dėl to svarbu klausinėti norint išsiaiškinti tikruosius oponento siekius, o taip pat supažindinti su savaisiais.

Sukurti sprendimą abipusei naudai pasiekti

Šiame žingsnyje derybininkai turėtų paskirti šiek tiek laiko ir sugalvoti potencialių, alternatyvių sprendimų, kurie patenkintų abiejų pusių interesus ir būtų pasiekta abipusė nauda. Tai galima padaryti brainstorminant, vystant esamus pasirinkimus ir ieškant abiems pusėms priimtino sprendimo.

Reikalauti naudoti objektyvius kriterijus.

Galų gale, jūs turite naudoti bendrai priimtinus ir objektyvius kriterijus priiminėjant sprendimą. Svarbiausia – teisingi standartai ir procedūros

Apačioje pateikiu paveiksliuką, kuris apibendrina tris derybų stilius: švelnus (soft), kietas (hard) ir principingas (principled). Pastudijavę jį, tikriausiai rasite ir savo derybų stilių.

derybos

Knygoje taip pat ganėtinai didelis dėmesys skirtas „BATNA“ (Best Alternative To Negotiated Agreement) temai. Norint apsaugoti save nuo permokėjimo ar nepelningo sandorio, reikia žinoti savo BATNA arba alternatyvą, kuri būtų tarsi minimali priimtina riba esamoms derybų sąlygoms (pvz.: derantis turguje dėl bulvių kainos, jūsų BATNA būtų kaina, kurią siūlo kiti prekybininkai, tad jeigu kiti siūlo 1Lt/kg, o jūs pradedate derėtis nuo 1.1lt ir jums nenuleidžia daugiau nei 10ct, jūs galite eiti pas kitą prekybininką ir pirkti už mažesnę kainą). Kuo patrauklesnė jūsų BATNA, tuo daugiau derybinės galios jūs turite ir galite paveikti galutinį sprendimą.

Knygos pabaigoje pateikiama 10 dažniausių derybose pasitaikančių problemų ir patarimai, kaip to išvengti.

Norintiems dar daugiau sužinoti apie derybas, bet tingintiems skaityti visą knygą, siūlau panagrinėti knygą apibendrinantį mind map.

O galbūt turite ir kitokių patarimų ? Jeigu taip – būtų malonu juos išgirsti komentaruose.

Bal 2

Naftos kainoms pramušus kelis pasipriešinimo lygius, tolimesnis jos brangimas gali dar tęstis, nes ekonomikos atsigavimas pasaulyje palengva greitėja, o tai teigiamai veikia naftos kainą, kuri šiandien pasiekė $85 ribą. Tuo tarpu EUR/USD valiutų pora juda aplink 1.36, o ateities kryptis labai neaiški.

Jau seniai norėjau paskaičiuoti ir sužinoti, kokią benzino kainos dalį sudaro nafta ir kiti komponentai. Tad, po vakarykščių antraščių apie brangstantį benziną ir kaltų nebuvimą, nusprendžiau galutinai išsiaiškinti kokios sudedamosios dalys įeina į vieno litro A95 benzino kainą.

Pradėsime nuo benzino kainos analizės.

Benzino kainą sudaro penki sudedamieji elementai:

  1. Akcizas – 1.5 Lt/l
  2. PVM – 21%
  3. Nafta, kurios kaina pastoviai kinta, o dabar kainuoja $85
  4. Degalinių antkainis – dažniausiai svyruoja intervale nuo 20ct. iki 30ct.
  5. Perdirbimo marža, kurios nustatyti iš turimų duomenų neįmanoma (o jeigu kas žinote būdą – parašykite).
benzino_kainos_sudetis

Kaip matome iš pateiktos diagramos viršuje, didžiausią dalį sudaro benzino akcizas (37%), naftos kaina + perdirbėjų marža (37%), ir PVM (21%). Vadinasi, daugiau nei pusė sumokamos benzino kainos atitenka valstybei. Tuo tarpu prekybininkai skundžiasi, kad apyvartos smarkiai sumažėjusios dėl nekonkurencingo akcizo, nes Lietuvoje akcizas benzinui siekia 1.5 Lt/l, o artimiausiose kaimyninėse šalyse jis yra žemesnis: Latvijoje siekia 1.312 Lt/l, o Lenkijoje – 1.478 Lt/l (1.648 PLN/l), o Estijoje tik 1.24 Lt/l. Vadinasi, dėl šiek tiek per aukšto akcizo pralošia visi: valstybė negauna pajamų į biudžetą, vairuotojai turi išleisti didesnę dalį savo pajamų kurui…

Kitas grafikas parodo detalią benzino kainos kompoziciją nuo 2009-01 iki 2010-04, o sudėję visas atskiras dalis gausite to laikotarpio benzino kainas Lukoil degalinėje.

mazmenine_benzino_kaina

Žinodami, kokią galutinio produkto dalį sudaro nafta, galime stebėti naftos kainą ir apytiksliai prognozuoti benzino kainą ateityje. Arba žiūrėti, kas kaltas dėl brangstančio benzino: degalinės, perdirbėjai ar naftos kainos? Dažniausiai kaltinami perdirbėjai ir degalinės, bet retai kas užsimena apie naftos kainą ir jos pokyčius. Žinoma, čia tenka daryti vieną prielaidą (galbūt ir teisingą), kad galutinė didmeninė kaina degalinėms nustatoma pagal tuometinę naftos kainą rinkoje nepriklausomai nuo kainos, kuria buvo įsigyti naftos bareliai…

nafta_benzino_kaina_2010

Ir pabaigoje, grafikas rodantis kiek procentų pakilo didmeninė ir mažmeninė benzino, bei naftos kaina nuo 2009 metų.

indexed

Naudoti duomenys: kurmis.org, Oanda ir Google.

Bal 1

Netylant kalboms apie turimus sumokėti mokesčius ar apie būsimas reformas ir mokesčių pakeitimus, nusprendžiau paskaičiuoti ir pažiūrėti kurioje vietoje yra Lietuva pagal sumokamus mokesčius, tenkančius vienam gyventojui ir ar esame apkrauti per dideliais mokesčiais.

Vienas iš būdų nustatyti, ar šalies ekonomika yra apkrauta dideliais mokesčiais, yra pažiūrėti į surenkamus mokesčius procentaliai nuo BVP, tačiau per aukšta mokestinė našta ne visada teigiamai veikia BVP augimą. Kita alternatyva kaip įvertinti mokesčius – paskaičiuoti, kiek surenkamų mokesčių tenka vienam gyventojui.

Tai galima surasti pasinaudojus paprasta formule:  Surenkami mokesčiai/BVP  x  BVP /Žmogus = Surenkami mokesčiai tenkantys vienam žmogui. Skaičiavimams naudoti „Index of Economic Freedom“ duomenys.

Pirmajame grafike pavaizduotos Europos Sąjungos šalys pagal surenkamus mokesčiai vienam gyventojui.

mokesciaitenkantysvienamgyventojui

Lyginant su praėjusiais metais, Lietuva pasistumėjo į priekį ir šiuo metu surenkami mokesčiai tenkantys vienam gyventojui viršija $5600, o tuo tarpu mokestinė našta (Mokesčiai % BVP) yra antroje vietoje nuo galo. Tad tai tik patvirtina, kad neturėtumėme nertis iš kailio tvirtindami, kad sumokame per daug, o labiau pasistengti verslą ištraukti iš šešėlio.

Ir pabaigoje, Top 50 šalių išrikiuotų pagal šį rodiklį. Geltonai pažymėtos šalys pirmauja pagal nominalų BVP, tačiau grafike trūksta Kinijos, kurioje šis rodiklis tesiekia $1091.

taxesperperson

Spauskite ant grafiko norėdami pamatyti didesnį vaizdą.