Justas Šaltinis

Tikriausiai dauguma interneto vartotojų vienaip ar kitaip susidūrė su Gangnam Style* daina. Tačiau nedaugelis žino, kad šio kūrinio pagalba DI korporacijos akcijų kainos išaugo net 5 kartus. DI korporacija užsiima specializuotų chemikalų platinimu, o dainos atlikėjo tėvas yra bendrovės valdybos pirmininkas. Investuotojai, o gal verčiau sakyti spekuliantai, sugebėjo rasti bendrų ryšių tarp Gangnam Style dainos populiarumo ir DI korporacijos veiklos perspektyvų. Rinkoje spekuliuojama, kad dainos autorius įsitrauks į DI korporacijos veiklą…

Apačioje esančiame grafike pavaizduotas DI korporacijos akcijų kainos kitimas, bei Gangnam Style paminėjimų internete skaičius. Raudonos rodyklės žymi peržiūrų skaičių YouTube svetainėje.

* Gangnam Style daina siejama su prabangiu gyvenimo stiliumi Gangnamo rajone, Seule, Pietų Korėjoje. Plačiau apie šios dainos prasmę galima pasiskaityti Wikipedijoje

Žemiau pateiktas Jungtinėje Karalystėje gyvenančių namų ūkių disponuojamų pajamų kitimo grafikas pagal gimimo metus. Nors šis grafikas atspindi JK pajamų kitimą, tačiau kitose šalyse pajamų kitimo skirtumai neturėtų būti kardinalūs. Grafike kartos suskirstytos į 10 metų grupes pagal gimimo metus ir pagal vyriausiojo namų ūkio nario savaitinių pajamų medianą 1961-2010 laikotarpiu.

Keletas įdomesnių įžvalgų: 1) kiekviena nauja karta disponuoja vis didesnėmis pajamomis 2) jauniausioji 1985-94 m. karta glaudžiai seka ’75-84 metų kartos pėdomis 3) pajamų pikas pasiekiamas šeštajame žmogaus gyvenimo dešimtmetyje 4) paskutinės dvi kartos, tikėtina, pasižys lėtėjančiu pajamų augimu, bei galimai greičiau pasieks  pajamų piką 5) pensijų reformos dėka kiekviena pensininkų karta yra vis turtingesnė nei prieš tai buvusi karta 6) ne visos kartos galėjo džiaugtis sparčiai augančia šalies ekonomika (BVP kritimas 1981-84‘; 2008-09‘).

Nors disponuojamų pajamų grafikas ir suteikia įžvalgų, tačiau į jį reikėtų žiūrėti kritiška akimi, nes į šią analizę nėra įtraukta daugybė faktorių, tokių kaip gimstamo ir pensijų sistemos pasikeitimai, ekonomikos situacija, kredito prieinamumas, nedarbo lygis ar ilgesnio gyvenimo su tėvais įpročiai.

Deja, Lietuvos statistikos departamentas pateikia disponuojamas vidutines namų ūkių pajamas tik nuo 2004 metų, tad panašaus tipo analizės reikės palūkėti dar ne vienerius metus…

Naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande laikosi savo žodžio ir nuo 2013 m. įveda 75% pajamų mokestį gyventojams, uždirbantiems virš 1 mln. eurų per metus. Prancūzams, uždirbantiems virš 150 tūkst. eurų, bus taikomas 45% pajamų mokestis (vidutinis metinis atlyginimas Prancūzijoje – 57 tūkst. eurų). Ministras pirmininkas ramina, kad šis mokestis palies tik vieną iš dešimties prancūzų, o pats mokestis (bent jau pagal dabartinius planus) bus taikomas tik 2 metų periodui.

Vyriausybė tikisi sumažinti šalies biudžeto deficitą padidinus mokesčius turtingiesiems bei korporacijoms (2/3 dalis iš 30 mlrd. eurų deficito mažinimo programos) ir apkarpant vyriausybės išlaidas (1/3 dalis), kurios siekia net 56% bendrojo vidaus produkto ir lenkia net socialistinę Švediją, kurios vyriausybės išlaidos siekia 52.5% BVP (Lietuva – 37%). Didžiąją dalį biudžeto deficito mažinimo tikimasi pasiekti padidinus mokesčius, nesprendžiant pagrindinės šalies problemos – išsipūtusio vyriausybės išlaidavimo.

Prancūzų ekonomika jau trečią ketvirtį iš eilės yra stagnacijoje, o 2013 m. ekonomikos augimo prognozės sumažintos iki 0.8%. Jeigu BVP augimas nebus pasiektas, net naujausi biudžeto deficito mažinimo planai pasirodys neveiksmingi. Taip pat, didesni mokesčiai palies daugiau nei 1 iš 10 – ies prancūzų, nes aukštesni mokesčiai cigaretėms, alui, viršvalandžiams ir pan. juntami platesniu mastu.

Prezidento rinkimų rezultatai atskleidžia ir kitą svarbų aspektą – neigiamą visuomenės požiūrį į turtą ar dideles pajamas gaunančius piliečius. Šie prancūzai palieka šalį ir persikelia į palankesnes apmokestinimo sąlygas siūlančias šalis – Liuksemburgą, Šveicariją, ar Belgiją. Iškart po Hollande išrinkimo į prezidentus, keli garsūs verslininkai viešai paskelbė apie savo planus iškelti savo bendroves į kitas šalis, o nauji įstatymų pakeitimai tik dar labiau sustiprins šią tendenciją.

75% pajamų mokestis ne tik signalizuoja pasauliui apie Prancūzijos norą „pritraukti“ užsienio investicijų ar naujus verslo kūrėjus, bet ir apie galimybes pritraukti naujus talentus bei aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Jeigu Jūs gautumėte du 1 mln. eurų pasiūlymus iš skirtingose šalyse (vienoje pajamų mokestis siekia 45%, o kitoje – Prancūzijoje – 75%) įsikūrusių įmonių, kurią šalį pasirinktumėte?

Lietuvoje „oficialiai“ progresiniai mokesčiai neegzistuoja, tačiau realybėje jie gyvuoja jau kurį laiką. Pavyzdžiui, uždirbantis 850 Lt bruto atlyginimą, sumoka ~36% nuo visų darbo vietos sąnaudų (kurios siekia 1115 Lt), t.y. 400 Lt. Tačiau jeigu uždirbate 3200 Lt, Jūs jau sumokate 42%, t. y. 1763 Lt. Ar tikrai norime statesnių progresinių mokesčių laiptelių?