Justas Šaltinis

Tikriausiai dauguma interneto vartotojų vienaip ar kitaip susidūrė su Gangnam Style* daina. Tačiau nedaugelis žino, kad šio kūrinio pagalba DI korporacijos akcijų kainos išaugo net 5 kartus. DI korporacija užsiima specializuotų chemikalų platinimu, o dainos atlikėjo tėvas yra bendrovės valdybos pirmininkas. Investuotojai, o gal verčiau sakyti spekuliantai, sugebėjo rasti bendrų ryšių tarp Gangnam Style dainos populiarumo ir DI korporacijos veiklos perspektyvų. Rinkoje spekuliuojama, kad dainos autorius įsitrauks į DI korporacijos veiklą…

Apačioje esančiame grafike pavaizduotas DI korporacijos akcijų kainos kitimas, bei Gangnam Style paminėjimų internete skaičius. Raudonos rodyklės žymi peržiūrų skaičių YouTube svetainėje.

* Gangnam Style daina siejama su prabangiu gyvenimo stiliumi Gangnamo rajone, Seule, Pietų Korėjoje. Plačiau apie šios dainos prasmę galima pasiskaityti Wikipedijoje

Alternatyvios elektroninės akcijų biržos operatorė BATS šį penktadienį buvo priversta atšaukti savo biržoje organizuotą 80 mln. US dolerių savo pačios pirminį akcijų platinimą (angl. IPO) po techninės sistemos klaidos, kuri lėmė vienos iš likvidžiausių JAV kompanijų akcijų – Apple –  net 9.7 proc. kainos kritimą (vėliau visi dėl šios klaidos įvykę sandoriai buvo atšaukti).

Nepaisant to, kad BATS akcijos buvo išplatintos ties žemutine kainos riba (16 USD), o prekyba akcijomis prasidėjo 5 proc. žemesnėmis kainomis nei platinimo metu parduotos akcijos, po valandos jos buvo prekiaujamos ties 0.001 US dolerių lygiu. Prekyba netrukus buvo sustabdyta,  visi įvykę sandoriai BATS akcijomis atšaukti, o pirminis viešas platinimas – anuliuotas.

(Žali taškai vaizduoja norimą pirkimo kainą (bid), raudoni – pardavimo (ask), o pilki taškai rodo jau įvykusius sandorius. Prekybos laikotarpis grafike – 900 milisekundžių (0.9 sekundės)

BATS verslo modelis  –  prekyba dviejose alternatyviose akcijų biržose, kurias dėl mažų komisinių buvo pamėgę automatiniai prekybos robotai (angl. HFT-high frequency trading). Nuo  2011 m. BATS biržos operatorė, siekdama padidinti savo rinkos dalį, gavo leidimą vykdyti  akcijų kotiravimą savo biržoje.

Nepaisant to, kad sandoriai Apple ir BATS akcijomis buvo anuliuoti, o IPO atšauktas, penktadienio klaida iškels nemažai klausimų apie alternatyvių rinkų patikimumą ir saugumą. O 99 proc. kainos smukimas per 0.9 sekundės tik dar kartą įrodo automatinių prekybos robotų galią.

Šiemet SSE Rygos investicinis fondas (iFund) organizuoja jau 15-ąjį investavimo žaidimą Investment Game (iGame) ir žaidimo dalyviams siūlo išmėginti įgūdžius daugiau nei 15-oje akcijų rinkų ir keliose išvestinių instrumentų rinkose naudojantis atnaujinta prekiavimo platforma. Investavimo žaidimo pradžia – 2012 m. kovo 19 d., o dalyvavimas -nemokamas.

Investavimo žaidimas susideda iš dviejų etapų: pirmajame etape gali dalyvauti visi užsiregistravę dalyviai, o į antrąjį etapą patekti gali tik 500 geriausiai pasirodžiusių žaidėjų.

Laimėjimo kriterijai ir maksimalūs pozicijų dydžiai šiais metais kiek pasikeitę ir tai apriboja spekuliantų galimybes išsiveržti į priekį.  Laimėjimo kriterijai: 1) 50% galutinių taškų lemia portfelio vertė 2) 50 proc. lemia sharpe ratio rodiklis (apie kurį esu rašęs čia). Maksimalus vienos pozicijos dydis – 5 proc. portfelio vertės (vadinasi, norint sudaryti portfelį reikės įsigyti bent 20 akcijų…).

Šiais metais prizinis fondas siekia 2500 EUR ir yra paskirstytas abiems žaidimo etapams: 1-ojo etapo nugalėtojams atiteks 400, 250 ir 150 EUR, o 2-ojo – 800, 600, 300 EUR. Žaidėjai pasiekę didžiausią savaitinę portfelio grąžą bus apdovanoti su finansais ir ekonomika susijusiomis knygomis.

Pagrindinis  investavimo žaidimo/simuliacijos tikslas –  ugdyti visuomenės domėjimąsi ekonomika ir finansais bei suteikti galimybę pasitikrinti savo žinias nerizikuojant tikroje rinkoje.

P.S. Šio įrašo atsiradimas reiškia, kad blogas bus atnaujinamas dažniau nei kas pusmetį ;)

Nors į Lietuvos darbo rinką įsiliejau tik prieš kelis mėnesius, tačiau manau, kad pradėti kaupti pensiją II pakopos pensijų fonde yra tinkamas momentas. Manau, kad dabartinė Sodros pensijų sistema nėra tvari, o jos reforma gali užtrukti, tad nusprendžiau išsamiau paanalizuoti rinkoje esančius fondus ir pateikti tam tikrus skaičius ir argumentus, pagal kuriuos būtų galima priimti sprendimą renkantis pensijų fondą.

Šiuo metu Lietuvoje  veikia 9 pensijų kaupimo bendrovės (PKB), kurios valdo 29 antros pakopos pensijų fondus (PF), kuriuose pensiją kaupia  apie 1050 tūkst. dalyvių.

Prieš priimdami sprendimą, ar Jums verta pereiti į privačią pensijų kaupimo sistemą, galite išbandyti SoDros sukurtą skaičiuoklę ir palyginti, kaip pasikeis Jūsų pensija, jeigu dalyvausite naujojoje pensijos kaupimo sistemoje. Tiesa, verta pastebėti, kad sukauptos sumos ir anuiteto dydžiai yra apskaičiuoti dabartine verte, t.y. neatsižvelgiant į galimą infliaciją.

Paeksperimentavę su kintamaisiais skaičiuoklėje, galime padaryti keletą išvadų:

1. Jeigu pensijų fondų grąža viršys 3.2% (Administravimo atskaitymai (įmokos) – 2%, Administravimo atskaitymai (turtas) – 1%, gimimo metai – 1989), tuomet Jums labiau apsimoka kaupti privačiame pensijų fonde.

2. Pasiekus 7410Lt mėnesinį bruto atlyginimą, Jūsų Sodros kintamoji pensijos dalis nekils ir liks ties 1482 Lt riba.

Antros pakopos pensijų fondai dažniausiai siūlo trijų tipų fondus, kuriuos reikėtų pasirinkti priklausomai nuo Jūsų amžiaus ir rizikos apetito – dažniausiai jaunesniems pensijų fondų dalyviams siūloma rinktis rizikingus fondus (akcijų fondai) ir palaipsniui pereiti prie konservatyvesnių (obligacijos, vyriausybių vertybiniai popieriai):

1. Konservatyvus fondas– didžioji dalis lėšų investuojama į obligacijas, fondai gauna nedidelį, bet gana stabilų prieaugį, rekomenduotina rinktis vyresnio amžiaus žmonėms.
2. Mišrusis fondas– dalis lėšų investuojama į obligacijas, o kita – į akcijas, didesnė rizika, o taip pat ir tikėtina grąža (ilgesniuoju periodu), rekomenduojama vidutinio amžiaus žmonėms.
3. Akcijų fondai – visos lėšos investuojamos į akcijas, didelė rizika, kaip ir tikėtina grąža, patartina rinktis jaunesniems pensijų fondų dalyviams.

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos reikėtų rinktis fondą: pensijų fondo mokesčiai ((dabartiniai ir maksimalūs) įmokos, administravimo), ilgalaikiai praeities rezultatai, investavimo kryptis, fondo valdytojo vardas ir aptarnavimo kokybė.

Apačioje pateikiu apibendrintus pagrindinius pensijų fondų valdymo bendrovių taikomus mokesčius įvairiems pensijų fondams:

Šaltinis: vpk.lt

Renkantis II pakopos pensijų fondą atmečiau visus valdytojus ir fondus, kurių administracinis mokestis nuo įmokos buvo daugiau nei 2%. (moksliniai tyrimai yra įrodę, kad didesni valdymo mokesčiai dažniausiai negarantuoja didesnės investicijų grąžos). Todėl liko pasirinkti iš trijų pensijų fondų valdymo bendrovių – Finasta Asset Management, Citadetele investicijų valdymas ir MP Pension Funds.

Mokesčių atžvilgiu geriausiai atrodo Citadetele investicijų valdymas, tačiau jų II pakopos pensijų fondai investuoja labai konservatyviai, tad teko juos atmesti (dėl savo dabartinio amžiaus renkuosi rizikingesnį fondą).

Liko Finasta Asset Management fondas „Racionalios rizikos“ ir MP Pension Funds  fondas – „MP Extremo II“. Mokesčių atžvilgiu, Finasta lenkia MP Pension Funds 0.51%. Tad galutinis sprendimas priklausys nuo investavimo strategijos, kurią taiko fondas.

Racionalios rizikos fondas investuoja į įmonių akcijas, daugiausia Vidurio ir Rytų Europos regione. Tuo tarpu Extremo II savęs neapriboja regionais, o iš finansinių ataskaitų matyti, kad investuoja visame pasaulyje.

Nors praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų, bet pažiūrėti į istorinius fondų rezultatus galima:

Šaltinis: protingifinansai.lt; Aritmetinis vidurkis* – skaičiuojamas nuo 2007 iki 2011.06.01, aritmetinis vidurkis** – skaičiuojamas nuo 2006 iki 2011.06.01.

Remiantis šiais duomenimis, investavus tik 100 litų 2006 metais, dabar atitinkamai turėtumėte 130, 125, 75, 100 Lt.

Galutinį sprendimą turėtų priimti kiekvienas skaitytojas pagal savo rizikos apetitą, amžių ir tikėjimą tam tikrais investavimo regionais.

P.S. Šis tinklaraščio įrašas neturėtų būti traktuojamas kaip pasiūlymas rinktis vieną ar kitą II pakopos pensijų fondą.

P.S.S. Pensijų fondų grąžą vertinti naudojant IRR (internal rate of return – vidinė grąžos norma) rodiklį, kuris parodo, kiek per metus vidutiniškai paauga (procentais) kiekvienas  investicijų į pensijų fondus litas. IRR rodiklis atsižvelgia į visus pervedimus bei jų pervedimo laiką.