Justas Šaltinis

Sausio 5d. manęs ir visų kitų SSE Rygos antrakursių laukia finansų ekonomikos KURSAS (angl. vadinamas THE course), kurio metu laiko blog’o rašymui tiesiog nebus, nes kaip sako dėstytojas, „…reikia bent 80 valandų per savaitę studijuoti šį dalyką, norint bandyti išlaikyti egzaminą…“.

Finansų ekonomikos kurso struktūra gana paprasta: du mėnesiai, keturios pagrindinės temos (CAPM, opcionai, obligacijos ir įmonių finansai) ir daugybė potemių, dvi knygos (~2000psl.), ~60 mokslinių straipsnių aukščiau nurodytomis temomis (~2000psl.), ir vienas komandinis projektinis darbas.

Tačiau prie viso šito iškyla dar keletas problemų: 1. Vietų trūkumas auditorijoje – pagrindinė SSE Rygos auditorija turi ~160 sėdimų vietų, o iš viso šiais metais laimę bandys net 180 studentų, tad prasidės balaganas dėl vietų rezervavimų… 2. Bereikalingas nuolatinis studentų gąsdinimas -pvz.:kurso aprašyme dažniausiai minima frazė: „You will fail immediately!“. 3. Super griežta tvarka: pavėluosi bent vieną minutę į paskaitą – susitiksime kitais metais; įsineši telefoną į paskaitą ir jis netyčia suskamba – susitiksim kitais metais, šnekėsi paskaitų metu – susitiksim kitais metais, na ir dar daug visokių niekniekių, 4. Miego trūkumas – na, bet čia jau smulkmena :))

Finansų ekonomikos egzaminas truks tris valandas ir jo metu reikės spręsti praktines problemas ir taip pat atsakinėti įvairius klausimus iš mokslinių straipsnių (taip, pagrindines straipsnių idėjas reikės įsiminti). Egzamino struktūra paremta amerikietišku modeliu – jūs akivaizdžiai turite per mažai laiko ir per daug klausimų… Ir desertui –  jį išlaiko tik 30%; tiksliau, egzamino rezultatus pakoreguoja (ang. adjust) taip, kad iš viso išlaikytų 30% visų laikiusiųjų.

Bet kuriuo atveju, tikiu kad šiame kurse dėstoma medžiaga man tikrai patiks ir įgausiu daug vertingų žinių, kurias vėliau galėsiu pritaikyti vienoje ar kitoje srityje.

Palinkėkite man sėkmės ir iki greito susirašymo!

P.S. SSE Rygos studentai sako: „Yra gyvenimas prieš FE ir yra gyvenimas po FE…“

Džiugu pranešti, kad kaip ir praeitais metais, taip ir šiais įvyks SSE Rygos Investicinio Fondo (iFund) organizuojamas investavimo žaidimas – iGame 2010 (Invest-game.com)

Šiame investavimo žaidime, jūs turėsite galimybę realiu laiku valdyti iki trijų virtualių akcijų portfelių ir rinkis akcijas pirkimui/pardavimui net 6 -iose akcijų rinkose – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Švedijos ir Suomijos.

Pirmasis etapas prasideda Sausio 11d. ir baigiasi Vasario 5d. Šio etapo nugalėtojai pasidalins 300, 200 ir 100 Eurų. Į antrą etapą pateks 500 žaidėjų pasiekusių didžiausią grąžą ir varžysis dėl pagrindinio prizo, o visi kiti turės galimybę toliau žaisti ir tobulinti savo žinias, bei varžytis dėl savaitinio prizo, kurį šiais metais teiks biržos operatorė NASDAQ OMX Riga, – knygos investavimo tematika.

Pirmasis investavimo žaidimo etapas įvyko dar 1997 metais ir nuo to laiko žaidimo platforma pastoviai tobulinama siekiant sudominti žmones, o ypač jaunimą,  investavimu ir finansais, o taip pat suteikti galimybę išbandyti savo jėgas akcijų rinkose be jokios praradimo rizikos. Varžytis tikrai yra su kuo, nes žaidime dalyvauja net iki 9000 žaidėjų, kurių didžioji dalis yra lietuviai ir latviai.

Taigi, nepraleiskite progos nemokamai pasipraktikuoti, pagilinti savo investavimo žinias, ir pakovoti dėl pagrindinio prizo. Sėkmės !

Prieš kelias dienas su visa SSE Rygos Investicinio Fondo valdyba turėjau galimybę papietauti su hedge fondo (ang. rizikos draudimo fondas) analitiku valdytoju. Fondo valdomas turtas viršijo 4 mlrd. dol., o metinė suma išleista komisiniams siekė net 50 mln. dol… Investavimo spektras – finansų ir draudimo sektoriai.

Nors pietūs užsitęsė net iki vakarienės, bet spėjom padiskutuoti įvairiausiomis temomis, pradedant mokykline veikla ir baigiant pokalbiais apie įvairius finansinius modelius ar fondo naudojamą svertą.

Į vieną iš didžiausių krizių šiuo metu patiriančią šalį jį atvedė darbo reikalai, nes dalis fondo lėšų yra investuota į finansinį sektorių Skandinavijoje, kuris šiuo metu kenčia dėl blogos ekonominės situacijos ne tik namuose, bet ir Baltijos regione, o labiausiai dėl Latvijos.

Pasidalinome savo žiniomis ir nuomonėmis apie Baltijos šalių ekonominę situaciją; jis papasakojo, kad tikėjosi kur kas blogesnės situacijos, nei susidarė iš įvairių straipsnių ir naujienų internete apie Latviją, buvo nustebęs, kad verda naktinis gyvenimas Rygoje, pilna prabangių mašinų, kavinės pilnos lankytojų (tiesa,  nuošalesniame vidutinių kainų lygio restorane, kuriame pietavome, valgančiųjų buvo vos keletas…), o elektronikos parduotuvėse pilna įvairiausių prietaisų, kurių dar neįmanoma įsigyti Amerikoje.

Kalbant apie investavimą ir rizikos draudimo fondą, pavyko sužinoti, kad fondas beveik nenaudoja sverto, nors per krizę dėl didelių atsiėmimų svertas padidėjo iki 2.5 kartų, o metinė grąža sugebėjo išlikti pozityvi, nors dėl Lehman Brothers griūties prarado apie 18%  prieauglio (LB buvo jų prime brokeris, ir dėl jų žlugimo, dalies turto nepavyko atgauti…). Fondas naudojasi tiek long tiek short pozicijomis, prekiauja ne tik akcijomis, valiutomis, bet ir įvairiais apsidraudimo instrumentais. Kiek pavyko sužinoti iš visagalio Google, uždarbis siekia 120k dolerių per metus, tačiau už tai tenka padirbėti apie 90 valandų per savaitę (prieš krizę tekdavo ir 110…) ir susimokėti progresinius mokesčius. Darbo diena prasideda apie 3h ryto, kuomet atsidaro biržos Londone, miegoti einama apie 10h vakaro. Šiek tiek nustebino, kad fondas visiškai nenaudoja techninės analizės, o tik fundamentalią, tad kelionės po pasaulį fondo valdytojams-analitikams nėra retenybė.

Ir galiausiai įvairios nuotrupos, netelpančios į vientisą tekstą:

• • Kainos Latvijoje jam pasirodė 3 kartus mažesnės nei Amerikoje,  ir jo nuomone, Latvija būtų puiki vieta atvykti savaitgaliui pašvęsti, jeigu tik būtų tiesioginiai skrydžiai.
  • Amerikoje universitete nėra per daug ką mokytis, tad juose labiau mokomasi bendravimo (suprask per non-stop vakarėlius). „There is not so much to study and basically we are learning to socialize“
  • Jaunieji investment-bankeriai sugeba sutaupyti gana dideles sumas (paneigtas Mergers and Inquisitions mitas)
  • Mus patikino, kad dauguma amerikiečių yra neišsilavinę ir retai išvyksta už savo valstijos ribų.
  • Amerikoje taip pat puikiai veikia ir yra dažnas „draugų ir pažįstamų“ modelis priiminėjant vasaros praktikantus ar darbuotojus.
  • Asmeniškai jis tiki konspiracijos teorija, kad dėl Goldman Sachs bankrutavo pagrindinis jų konkurentas Lehman Brothers ( daugybė buvusių GS vadovų dirba aukštuose valstybės postuose ir gali nesunkiai paveikti reikšmingus sprendimus).

Neseniai pasibaigė makroekonomikos kursas, tad su komanda turėjome parašyti raportą pasirinkta tema. Šiuo metu su didžiausiomis ekonomikos problemomis Baltijos šalyse susiduria Latvija, tad ir raportas buvo apie šią šalį: Latvijos konkurencingumo praradimas:… . Pasidalinsiu su jumis faktais ir išvadomis, kurias suradome berašydami šį raportą.

Periode nuo 2000-ų iki 2008-ų Latvija sugebėjo pasiekti naujus ekonomikos augimo rekordus Europoje, tačiau toks augimas buvo galimas tik vidiniu ir išoriniu disbalansu. Tuo tarpu infliacija 2008 metais taip pat sumušė rekordus – 15.38 %, o nedarbo lygis 2007 metų pabaigoje buvo nukritęs net iki 5.3%. Einamosios sąskaitos deficitas išsiplėtė net iki 25%.

Po įstojimo į Europos Sąjungą pastebimą darbo jėgos dalis išvyko į užsienio šalis, o tai privedė prie nedarbo lygis, kuris nukrito žemiau natūraliojo nedarbo lygio, ir tai turėjo įtakos darbo užmokesčio kilimui, nes įmonės norėdamos išlaikyti darbuotojus turi mokėti didesnius atlyginimus. Tačiau darbo užmokesčio kilimas be produktyvumo augimo turi ryškų neigiamą efektą išoriniam konkurencingumui, nes produktai pagaminti šalies viduje tampa brangesni.

Kaip matome iš pateiktų grafikų, gamybos sektorius nukentėjo labiausiai ir skirtumas tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo pasimatė jau 2007 metais, o kaip žinome šios įmonės dažniausiai daugiausiai prisideda prie eksporto.

Kadangi Latas yra pririštas prie euro, tai nominali jo vertė nekinta, todėl paskaičiavome realųjį efektyvųjį pasikeitimo santykį (Real Effective Exchange Rate) naudojant skirtingus kainų indeksus norint patikrinti ar Latvija prarado konkurencingumą dėl stabilaus Lato ir Euro kurso.

CPI (Consumer Price Index)- Vartotojų kainų indeksas, skaičiuojamas imant visų vartotojiškų prekių vidurkius įskaitant importuotas ir pagamintas viduje. Tuo tarpu PPI (Producer Price Index) pagrinde ima didmenines kainas, už kurias įsigyja medžiagas/prekes naudojamas gamyboje.

Kaip matome iš grafiko, Latas per du paskutinius metus pabrango net 20-30%, o tai turėjo neigiamą įtaką eksportui, nes prekės pagamintos viduje tapo brangesnės užsieniečiams. Krentant eksportui einamosios sąskaitos deficitas didėjo, o jį reikia finansuoti (krizės metu tai padaryti tampa ganėtinai sunku, dėl išaugusios šalies rizikos (žinoma, šiuo metu deficitas mažėja, nes smarkiai krenta importas dėl sustojusio vartojimo…)). Pagrindinėse šalyse, su kuriomis Latvija vykdo prekyba, valiutos arba buvo devalvuotos, arba prarado savo vertę ir taip sugebėjo bent dalinai susigrąžinti savo konkurencingumą. Latvija nusprendė eiti kitu keliu ir išvengti Lato devalvacijos naudojant vidinę devalvaciją arba atlyginimų  (& darbo vietų) mažinimo proceso…

Jeigu kam nors įdomu paskaityti visą 47psl. raportą – parašykit.

Jau kuris laikas neberašiau į šį blog’ą, tad pagalvojau kad būtų pats laikas atgaivinti šį naudingą užsiėmimą. Dvi savaites turėjome vieną iš įdomiausių kursų (imho) – valdymo ekonomika (dar kartais vadinama verslo ekonomika). Į šį dalyką įeina rizikos valdymas, biudžeto sudarinėjimas, produktų gamybos ir kainų nustatymo analizė. Per šias dvi savaites išmokome skaičiuoti įvairius pelningumo rodiklius, kaip teisingai nustatyti produktų kainą (naudoti pilnos kainos sistemą(full-costing) ar skaičiuoti pagal veiklą (activity based costing)), sudarinėti kitų metų biudžetą, nustatyti investicijos vertę diskontuojant būsimų pinigų vertę, WACC, CAPM, Gordono augimo modelis ir daug kitų įdomių dalykėlių, kuriuos giliau nagrinėsime finansų ekonomikos paskaitose. Kursas buvo intensyvus: kasdien po paskaitų gaudavo atlikti kelias užduotis ir priduoti iki tam tikros valandos, o visas smagumas buvo tame, kad skaičiavimus lengviausia atlikti excel’yje, o man tai yra geriausia programa iš viso Ms Office paketo.

Taip pat šis kursas sukėlė šiokių tokių apmąstymų apie ateitį: jeigu teisingai supratau, šitas mokslas yra vienas iš pačių pagrindų norint galvoti apie darbą valdymo konsultavime (management consulting). Šiek tiek skiriasi nuo dabartinių minčių apie investicinę bankininkystę (jei dar tokia išliks:)), tačiau atrodo, kad toks darbas būtų šiek tiek dinamiškesnis ir ne toks rutiniškas (tokį vaizdą susidariau iš Aurimo pasakojimo). Na, laiko apsisprendimui dar daug…

P.S. Šeštadienį apsilankęs Lotus konferencijoje „Finance and Strategic Management“ (plačiau apie tai aprašė mano bendrakursė, Justina), dar kartą įvertinau informaciją, kuri mums suteikiama paskaitų metu – vienoje iš prezentacijų buvo naudojama BCG matrica, kurią mokėmės šių kursų metu, o keli baigę SSE Ryga studentai puikiai ją prisiminė atvejų analizės metu.