Prisipažinsiu, dar nesu nei karto ėmęs būsto paskolos, ar fiksavęs palūkanų normą, tačiau esu skaitęs ne vieną straipsnį apie palūkanų normų fiksavimo privalumus ir trūkumus. Trumpą analizę, ar verta fiksuoti būsto palūkanų normą pateiksiu šiame straipsnyje.
Tikriausiai visiems yra žinoma, kad standartinė būsto palūkanų norma susideda iš dviejų sudedamųjų dalių: banko maržos ir EURIBOR/VILIBOR. Banko marža nustatoma individualiai, atsižvelgiant į klientą ir paskolos dydį. Tuo tarpu VILIBOR yra vidutinė tarpbankinė palūkanų norma, kuria bankai yra pasirengę skolinti vieni kitiems litus (bent jau teoriškai). VILIBOR apskaičiuojamas naudojant bent 5 bankų palūkanų normų aritmetinį vidurkį, atmetus mažiausias ir didžiausias palūkanų normas. EURIBOR apskaičiavimas yra panašus į VILIBOR, tik EURIBOR palūkanų normų nustatyme dalyvauja daugiau bankų, atmetama 15% mažiausių ir didžiausių normų, o ir pati tarpbankinė rinka pasižymi didesniu likvidumu. Banko marža dažniausiai nekinta visą paskolos laikotarpį, nebent pavyksta susitarti dėl jos sumažinimo (pvz., ekonomikos pakilimo laikotarpiu).
Būsto palūkanos dažniausiai susiejamos su EURIBOR jeigu paskola yra eurais, ir VILIBOR, jeigu paimta paskola yra litais. Kiekvienas paskolos gavėjas gali pasirinkti, ar mokėti kintamąsias palūkanas, kurios būtų susietos su VILIBOR/EURIBOR, arba būsto paskolos gavėjas gali užfiksuoti jas 2 – 15 metų periodui (dažniausiai 5-iems metams), kurio metu palūkanų norma nekistų.
Pasirinkus kintamąsias palūkanų normas, jos būtų perskaičiuotos kas 3, 6 arba 12 mėnesių, ir priklausytų nuo tuo metu susidariusios padėties tarpbankinėje paskolų rinkoje. Tuo tarpu užfiksavus palūkanas 5 metams, jos liktų tame pačiame lygyje visą laikotarpį. Tačiau už fiksavimą bankui dažniausiai reikia mokėti fiksuotą vienkartinį mokestį (dėl sutarties keitimo) ir prie dabartinio EURIBOR/VILIBOR lygio pridėti papildomus 2-3%, kurie priklausys nuo situacijos finansų rinkose.
Bankai fiksuodami palūkanas naudoja palūkanų normų apsikeitimo sandorius (ang. interest rate swaps), kurių metu dvi sandorio šalys susitaria dėl fiksuotos palūkanų normos. Viena moka kintamąsias palūkanas, kita – fiksuotas. Vėliau pritaikomi banko įkainiai/marža ir fiksavimo paslauga pasiūloma klientams.
Kadangi už fiksavimą reikia papildomai mokėti kelis procentus, iškyla natūralus klausimas, ar būsto paskolos gavėjas gali laimėti iš palūkanų normos fiksavimo?
Namų ūkis, pasirinkęs fiksuotą palūkanų normą, turėtų galimybę prognozuoti savo pinigų srautus ateinantiems metams ir nesijaudinti dėl rinkoje kylančių ar krentančių palūkanų normų. Fiksuota palūkanų norma taip pat gali veikti kaip vidinė apsauga (jokio streso finansų rinkose kylant palūkanų normai). Tačiau už tai būsto paskolos turėtojas mokėtų gerokai didesnę palūkanų normą, kai tuo tarpu rinkoje palūkanų norma gali siekti ir perpus mažesnį lygį.
Pažvelkime į ilgalaikį EURIBOR grafiką ir paskaičiuokime, kokia vidutinė palūkanų norma buvo 12 metų periode. Iš grafiko matyti, kad užfiksavus palūkanų normą ties 5-6 procentų riba, vidutiniškai prarastume 2-3 procentus, nes 5 metų vidutinė palūkanų norma nebuvo pakilusi aukščiau 5% ribos. Šis skirtumas susidaro dėl banko taikomų sandorio išlaidų, kuri, mano nuomone, ir sunaikina visus fiksuotų palūkanų normų privalumus. Taip pat reikėtų prisiminti, kad pasibaigus fiksuotam periodui, perfiksavimas gali būti atliktas jau aukštesniame lygyje, jeigu tuo metu būtų susidariusi nepalanki situacija finansų rinkose. Žinoma, praeitis ne visada yra linkusi kartotis. Bet jeigu manote, kad palūkanų norma ateityje augs, tai dažniausiai tai jau bus įskaičiuota į fiksuotą palūkanų normą.
Šiuo metu 1 metų EURIBOR/VILIBOR siekia atitinkamai 2.11% ir 2.65%, o tuo tarpu 10 metų IRS kaina rinkose siekia apie 2.95% Remiantis daugeliu ekonominių rodiklių, galima daryti išvadą, kad Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau iš pagrindinių pasaulio ekonomikų praeitą savaitę pasigirdo gausybė neigiamų naujienų (mažėjantis užsakymų skaičius, didėjantis blogų paskolų portfelis Kinijoje, lėtai augantis vartotojų išlaidavimas, Amerikos AAA reitingo praradimas ir panašiai), kurios leido sunerimti daugelį ekonomistų ir centrinių bankų vadovų, kurie, norėdami atgaivinti lėtėjantį atsigavimą, bus nelinkę kurį laiką didinti palūkanų normos.
P.S. Šis straipsnis neturėtų būti traktuojamas, kaip pasiūlymas fiksuoti, ar pasilikti kintamąsias palūkanų normas.
Justas Šaltinis – „Pinigų Karta“, 2011 m. rugpjūčio 9 d.
rugpjūčio 16th, 2011 at 10:27 am
Na, mes patys 2007 ememe fiksuodami palukanas 5 metams. tuo metu euribor’as buvo ties 4.7
praejus pusei termino, labai prasem banko ir tie sutiko atfiksuoti naksciau termino (praejus 2.5 metu) ir paliko ta pacia marza.
Imoka krito – per pus ;)
Ziurint is sios dienos perspektyvu ir istorines euribor reiksmes, nefiksuociau.
rugpjūčio 16th, 2011 at 12:02 pm
yessuz, o ties kokia palūkanų norma tau fiksavo 2007 metais?
rugpjūčio 16th, 2011 at 10:01 pm
na, 4.7 + 0.8 marza = 5.5
atfiksavo, 1 euribor + 0.8 marza. sakau, o tai dabar uzfiksuoti 5 metams?
tokiu atveju, euribor 3, marza 2.
spalio 26th, 2011 at 1:26 am
kai sakai ‘ilgalaikis grafikas’ – klaidini žmones. Pasižiūrėk į palūkanų normas 1989 metais – tiesa, euro nebuvo, bet buvo ‘ekiu’ – išvestinis dydis nuo ES valiutų (nežinau, kaip tiksliai apibrėžti). Taip pat žvilgtelėk į VILIBOR’ą 1998 metais. Ir galiausiai – į 2009 metų RIGIBOR’ą. Tada turėsi aiškesnį supratimą, kokie gali būti palūkanų svyravimai. Be to svarstydamas neatsižvelgi į lito devalvacijos grėsmę – tokiu atveju lietuviams su euru – iš vis sunku laviruoti, nors palūkanos 12 metų bėgyje ir atrodo patraukliai. Žinoma, galima sakyti, kad tokie variantai reti, tačiau apie juos irgi reikėtų informuoti piliečius, besirenkančius mokėti paskolą – tegu pagalvoja ir apie tokius atvejus
birželio 11th, 2012 at 8:53 am
kestutis d, sutinku, kad žodis „ilgalaikis“ apima daugiau, nei 12 metų, bet, euro nebuvo, tad ir tikrojo EURIBOR nebuvo. Apie „ekiu“ neesu daug skaitęs, tad būtinai pasidomėsiu. Ačiū.
Nei į VILIBOR, nei į RIGIBOR nebuvo atsižvelgta, nes analizė daryta naudojantis EURIBOR, nors sutinku, kad nerekomenduotina imti paskolos valiuta, kuria negauni pastovių pajamų, bet aš ir nesiūlau :) Istoriniai VILIBOR ir RIGIBOR svyravimai man ganėtinai pažįstami, bet čia jau kita istorija.
Kitas būdas, labiau iš asmeninių finansų perspektyvos, imti kintamąsias palūkanas, o skirtumą tarp fiksuotų ir kintamųjų dėti į rezervo fondą, kuris gali būti investuojamas į „saugius“ vertybinius popierius.
rugpjūčio 23rd, 2012 at 11:20 am
yessuz, o kokiam banke tai buvo, ir ar nemokejot kokiu nors baudu?
sausio 6th, 2016 at 7:04 am
If some one wants expert view regarding blogging after that i suggest him/her to pay a quick visit this website,
Keep up the good job.
vasario 17th, 2017 at 9:40 am
Būtent apie tai jau ir galvoju gan ilgą laiką. Tik vat vis neapsisprendžiu ar fiksuoti paskolos palūkanas ar ne… Paskola nėra didelė, tai manau kaip ir neverta tada. Tiesa?