Justas Šaltinis

Kadangi taupymo lakštai jau pradėti platinti, norėčiau aptarti tris gan saugius investavimo instrumentus – taupymo lakštai, euroobligacijos ir indėliai.

Pagaliau LR valdžia sugalvojo, kad skolintis galima ir iš Lietuvos gyventojų mokant tam tikras palūkanas ir taip išlaikyti palūkanas  šalies viduje, o kartu ir  gerinti ekonominę situaciją. Gaila, kad šito nebuvo sugalvota, kuomet valdžia skolinosi už dviženkliuss procentus iš užsienio bankų… Kaip jau tikriausiai teko girdėti, valstybė nuo vakar (gegužės 19d.) pradėjo platinti taupymo lakštus už kuriuos bus mokamos 7,05% metinės palūkanos, o jų išpirkimas numatomas po metų. Kol kas taupymo lakštus galima įsigyti tik internetinėje svetainėje: http://www.vtl.lt bet vėliau numatoma galimybė jų įsigyti ir Lietuvos pašte, ir tiesiogiai banko skyriuose. Emisijos dydis neribotas, tad galite nešti kad ir visas turimas santaupas ;)

Taigi keletas pliusų kuriuos pavyko įžvelgti:

1. Nėra komisinių mokesčių, kuriuos reikėtų mokėti tarpininkui
2. Gautos pajamos iš taupymo lakštų nėra apmokestinamos ir deklaruojamos.
3. Mažesnės rizikos instrumentas, nes jų išpirkimą garantuoja valstybė.
4. Palūkanos „nusėda“ Lietuvos piliečių kišenėse.
5. Prieinama kaina, nes nominali vertė lygi 100lt.

Taip pat galima investuoti ir į trijų metų trukmės LR euroobligacijas, kurios šiuo metu siūlo 4,89% metinį pajamingumą (ketverių metų euroobligacijos siūlo 6,5% metinį pajamingumą), tačiau jos jau išplatintos ir dabar vyksta tik prekyba jomis. Pliusai yra tai, kad  Lietuvos Vyriausybė atsakinga už jų išpirkimą, tad garantija  išlieka ta pati(imho), o taip pat jos denominuotos eurais, tad valiutos devalvavimo rizika iš karto išnyksta. Tačiau jų kaina siekia apie 1000eurų, tad daugelis gali neišgalėti įsigyti keletos vienetų (bent jau DnB Nord platina po 5vnt.). O norint parduoti ankščiau nei išpirkimo data, teks prarasti apie 3,5% nuo visos sumos (dėl pirkimo/pardavimo skirtumo)., o jeigu parduosite ankščiau neišlaikę jų vienus metus, teks susimokėti GPM.

Trečioji galimybė – dėti metų trukmės indėlį į lietuviško kapitalo banką  ir gauti nuo 9% palūkanų. Indėliai iki 100k yra apdrausti*, o bankų bankroto tikimybė nėra labai didelė, tad rizikos kaip ir nėra. Net jeigu ji ir egzistuoja, valstybė tikriausiai pultų jį gelbėti (Latvijos Parex banka pavyzdys), žinoma tada indėlių išdavimas būtų užšaldytas keletai mėnesių, dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

*Apie vadinamąjį indėlių draudimą: pasižvalgius internete radau, kad šiuo metu LT yra beveik 41 mlrd. Lt įmonių ir privačių asmenų indėlių, iš jų 24 mlrd. Lt yra gyventojų santaupos. Tuo tarpu pravertus Indėlių ir Investicijų draudimo įmonės atskaitą (2007), radau, kad draudimo fondo dydis siekė 847mln.lt (172mln. prieauglis lyginant su 2006) tad, 2008 turėtų viršyti vieną milijardą. Tačiau tai tikrai nėra pakankama suma padengti visiems indėliams. Žinoma, nėra aišku koks procentas indėlių viršija 100k. eurų ribą.

Vis tik džiugu kad taupymo lakštai pradėti platinti, o per pirmą dieną valstybei paskolinta net 384.300 Lt.

Neseniai pasibaigė makroekonomikos kursas, tad su komanda turėjome parašyti raportą pasirinkta tema. Šiuo metu su didžiausiomis ekonomikos problemomis Baltijos šalyse susiduria Latvija, tad ir raportas buvo apie šią šalį: Latvijos konkurencingumo praradimas:… . Pasidalinsiu su jumis faktais ir išvadomis, kurias suradome berašydami šį raportą.

Periode nuo 2000-ų iki 2008-ų Latvija sugebėjo pasiekti naujus ekonomikos augimo rekordus Europoje, tačiau toks augimas buvo galimas tik vidiniu ir išoriniu disbalansu. Tuo tarpu infliacija 2008 metais taip pat sumušė rekordus – 15.38 %, o nedarbo lygis 2007 metų pabaigoje buvo nukritęs net iki 5.3%. Einamosios sąskaitos deficitas išsiplėtė net iki 25%.

Po įstojimo į Europos Sąjungą pastebimą darbo jėgos dalis išvyko į užsienio šalis, o tai privedė prie nedarbo lygis, kuris nukrito žemiau natūraliojo nedarbo lygio, ir tai turėjo įtakos darbo užmokesčio kilimui, nes įmonės norėdamos išlaikyti darbuotojus turi mokėti didesnius atlyginimus. Tačiau darbo užmokesčio kilimas be produktyvumo augimo turi ryškų neigiamą efektą išoriniam konkurencingumui, nes produktai pagaminti šalies viduje tampa brangesni.

Kaip matome iš pateiktų grafikų, gamybos sektorius nukentėjo labiausiai ir skirtumas tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo pasimatė jau 2007 metais, o kaip žinome šios įmonės dažniausiai daugiausiai prisideda prie eksporto.

Kadangi Latas yra pririštas prie euro, tai nominali jo vertė nekinta, todėl paskaičiavome realųjį efektyvųjį pasikeitimo santykį (Real Effective Exchange Rate) naudojant skirtingus kainų indeksus norint patikrinti ar Latvija prarado konkurencingumą dėl stabilaus Lato ir Euro kurso.

CPI (Consumer Price Index)- Vartotojų kainų indeksas, skaičiuojamas imant visų vartotojiškų prekių vidurkius įskaitant importuotas ir pagamintas viduje. Tuo tarpu PPI (Producer Price Index) pagrinde ima didmenines kainas, už kurias įsigyja medžiagas/prekes naudojamas gamyboje.

Kaip matome iš grafiko, Latas per du paskutinius metus pabrango net 20-30%, o tai turėjo neigiamą įtaką eksportui, nes prekės pagamintos viduje tapo brangesnės užsieniečiams. Krentant eksportui einamosios sąskaitos deficitas didėjo, o jį reikia finansuoti (krizės metu tai padaryti tampa ganėtinai sunku, dėl išaugusios šalies rizikos (žinoma, šiuo metu deficitas mažėja, nes smarkiai krenta importas dėl sustojusio vartojimo…)). Pagrindinėse šalyse, su kuriomis Latvija vykdo prekyba, valiutos arba buvo devalvuotos, arba prarado savo vertę ir taip sugebėjo bent dalinai susigrąžinti savo konkurencingumą. Latvija nusprendė eiti kitu keliu ir išvengti Lato devalvacijos naudojant vidinę devalvaciją arba atlyginimų  (& darbo vietų) mažinimo proceso…

Jeigu kam nors įdomu paskaityti visą 47psl. raportą – parašykit.

Nors ir daug kalbėta ir rašyta šiomis temomis, tačiau ne visi teisingai supranta šiuos terminus ir šios stadijos šalies ar viso pasaulio ekonomiką.

Recesija

Šis terminas turi net, du apibūdinimus: 1) šalies ekonomika rodo neigiamą augimą du (einančius iš eilės) ketvirčius, 2) smarkus šalies ekonominės veiklos sulėtėjimas besitęsiantis daugiau nei keli mėnesiai.

Ekonomikos augimas priklauso nuo balanso tarp produkcijos ir produktų bei paslaugų vartojimų, tuo tarpu kai ekonomika auga, atlyginimai ir vartojimas didėja. Ekonomikos ciklai ir pasaulio netobulumas priveda prie ekonomikos augimas sulėtėjimo. Jį gali sukelti net paprasta perteklinė gamyba, o kai taip atsitinka, tų produktų paklausa krenta, o tai sukelia pelnų mažėjimą, o tai veda į atlyginimų ir akcijų vertės mažėjimą.

Amerika jau spėjo patirti net 32 recesijas, kurios vidutiniškai tęsdavosi 10 mėnesių, trumpiausioji tik 6 mėn., o tuo tarpu ilgiausioji net 16 mėn.

Depresija

Depresija – sunki ekonomikos situacija, kuomet realusis bendrasis vidaus produktas (suderintas su infliacija) krenta daugiau nei 10%. Depresija dažniausiai trunka keletą metų ir sukelia didelių problemų bankininkystėje, prekyboje ir gamyboje. Taip pat didėja bankrotų skaičius ir bedarbystė, mažėja investavimas, smarkiai padidėja kreditų išdavimo sąlygos. Labiausiai žinoma – Didžioji Depresija.

Depresija dažniausiai sukelia keletas veiksnių susidūrusių vienu metu. Pradžia gali būti sukelta ir perteklinės produkcijos gamybos, krentančios paklausos ir baimės, kuri išsivysto investuotojams ir verslininkams supanikavus, o ši kombinacija mažina investicijas ir verslo išlaidas. Ekonomikai lėtėjant, nedarbingumo lygis kyla, o atlyginimai krenta. Šis efektas savaime dar kartą sumažina namų ūkio išlaidas, taip paskatindamas verslą dar labiau mažinti savo išlaidas. O visi šie veiksniai sukelia perkamosios galios mažėjimą, kuris kartais lemia tai, kad kai kurie namų ūkiai nebesugeba sumokėti įmokos už nekilnojamą turtą. Bankai savo ruoštu pradeda riboti paskolų išdavimą, taip dar labiau spaudžiant verslą, kartais net privedant prie bankroto, nes jiems reikia trumpalaikių paskolų, kad galėtų išlaikyti likvidumą.

Neigiami recesijos ir depresijos bruožai

1. Kylantis nedarbingumas. Abiejų stadijų bruožas, tik depresijos metu jis būna daug ryškesnis, nei recesijos. Vartotojams mažinant išlaidas, verslai mažina išmokas, kad susidorotų su krentančiomis pajamomis.
2. Baimė. Vartotojai tampa išsigandę, kad padėtis gali niekada nebepasitaisyti ir dėl to mažina išlaidas, taip dar labiau lėtindami ekonomikos augimą.
3. Ekonomikos nuosmukis. Metas, kurio metu dauguma žmonių susiduria su įvairiais sunkumais: prarastas darbas, atimtas nekilnojamas turtas, nukritusi akcijų vertė, negalėjimas patenkinti visų norų ir pan…
4. Pradingusios vertės. Turto, akcijų vertė krenta kartu su lėtėjančia ekonomika, taip neskatindama naujų investicijų.

Teigiami recesijos ir depresijos bruožai

1. Perteklių atsikratymas. Dėl perteklinės gamybos susidaręs prekių perteklius grįžta į normalų lygį.
2. Ekonomikos augimo subalansavimas. Recesija ir depresija padeda subalansuoti nevaldomai augančią ekonomiką
3. Pirkimo galimybių sukūrimas. Puiki galimybė investuotojams, turintiems pinigų, įsigyti gero turto su didele „nuolaida“.
4. Pirkėjų įpročių pasikeitimas. Sunkmetis priverčia vartotojus pakeisti nuomonę apie vartojimą, jie nebegali gyventi virš savo norų, o turi tenkintis tuo ką uždirba.

Sėkmės visiems, gyvenantiems šiame laikotarpyje.

P.S. Siūlyčiau išbandyti trumpą žaidimą, kuriame jūs būsite FED vadovas ir turėsite reguliuoti palūkanų normą, kad palaikytumėte nedarbingumo lygį ties 5 proc., o infliaciją ties 2 proc.

Prieš kelias dienas baigiau skaityti Tim’o Harford’o knygą The Undercover Economist: Why Rich Are Rich and
Poor Are Poor. Nors knygą buvau pradėjęs skaityti prieš keletą mėnesių, bet dėl intensyvių studijų skaitymą teko atidėti į šoną, tačiau vieną dieną daviau sau pažadą, kad pradėsiu skaityti knygas nesusėjusias su tuo metu esančiu kursu. Taip pat ši knyga buvo puiki priemonė pakartoti jau baigtą mikroekonomikos kursą:)

Knygoje aiškinama kaip gyvenimą supranta ekonomistas, į kokius aspektus jis pirmiausia atkreipia dėmesį panašiai. Gilinamasi į tokius klausimus kaip: Kas moka už jūsų kavą ? Kodėl jūs negalite nusipirkti padorios panaudotos mašinos ? Ką supermarketai slepia nuo jūsų ? Kaip vyksta kainų diskriminaciją ? Kodėl neturtingos šalys išlieka neturtingomis? Ir dar daug įvairių kitų temų paliečiame šioje knygoje.

Kaip manote, kas daugiausiai uždirba iš parduotos kavos geležinkelio stotyje ? Tikrai ne kavos pupelių gamintojai ir ne kavos pardavinėtojai. Didžiausią dalį pasiima geležinkelio stoties savinkai, kurie išnuomuoja plotą kavos pardavinėtojams. Šitaip paaiškinama stygiaus problema ir galimybė gauti pelną iš jo.

Aprašomi įvairūs aukcionų tipai, jų pliusai ir minusai, galimi sukčiavimo atvejai. Labai įdomus ir sunkiai prognozuojamas pasirodė „Vickrey auction“ – kiekvienas kainos siūlytojas parašo ant lapelio maksimalią sumą, kurią sutiktų mokėti (jeigu laimėtų) ir įdėjęs į vokelį ir atiduota prižiūrėtojui. Didžiausią sumą pasiūlęs siūlytojas laimi, tačiau moka kainą, kurią pasiūlė antrasis pagal dydį siūlytojas. Iš čia ir atsiranda neefektyvumas, ne tik kad maksimali suma nepasiekta, neaišku ar būtų kiti siūlytojai kėlę kaina ar ne(galbūt jie tikėjosi, kad kiti siūlytojai siūlys mažiau ir taip jie laimės aukcionai neišleidę krūvos pinigų) , tačiau ir mokama tik antro siūlytojo suma.

Ir pabaigai, įžangoje buvęs vienas iš pirmųjų sakinių: „I would like to thank you for buying this book, but if you’re anything like me you haven’t bought it at all.“

Taigi, kas vyksta aplinkui ir kas gero/blogo įvyko mano gyvenime per šį mėnesį.

Studijos: Vis dar tęsiasi mikroekonomikos kursas, teko laikyti mid-term egzaminą, kurio rezultatus turėtume sužinoti ateinantį pirmadienį, tačiau jis sudarys tik 25% galutinio balo. Prieš mid-term egzaminą pagrinde nagrinėjome viską iš vartotojų pusės, o dabar – iš bendrovių. Na ir iki galutinio egzamino(final exam) liko tik 10 dienų. Prasidėjo statistika, kol kas nelabai sudėtinga, nes mokykliniame matematikos kurse turėjome jos šiek tiek. Taip pat praėjome (bent jau paskaitas :) ) akademinį rašymą (Academic Writing), teko parašyti ese-tezę apie pasirinktą dalyką. Manasis pasirinkimas: Time Limitations Should Be Introduced On Using Social Networking Websites. Tikiuosi išlaikysiu, nes antrą kartą rašyti tokio dalyko tikrai nesinorėtų. Argumentavimo įgūdžiai (pasirenkamasis kursas) taip pat baigėsi, manau, jis buvo naudingas, nes įgavome ne tik žinių, bet turėjome ir progą teoriją išbandyti praktikoje. Rusų kalba truks iki naujų metų, bet… vis jai laiko nepavyksta rasti.

Ekonomika: O čia tai iš viso nieko gero nevyksta. Akcijų rinkos ir toliau fiksuoja neigiamus kainų pokyčius, investuotojai traukia pinigus iš investicinių fondų taip tik dar labiau paskatindami kainų kritimą. Tuo tarpu bedarbių skaičius didėja visame pasaulyje, Japonijos eksportas mažėja, JAV mažmeninė prekyba patiria ne pačius geriausius laikus. O defliacijos indeksas, (jeigu teisingai supratau, nes tik vakar apie jį sužinojau), kuris skaičiuoja kiek kartų žodis “defliacija” yra paminimas antraštėse, spalį pašoko daugiau nei 100 procentų.

Lietuva: Dėl Latvijos nepriklausomybės turėjome progą pasidžiaugti neįprastai ilgu savaitgaliu – net keturios dienos. Galėjau pasimėgauti santykinai pigiu lietuvišku alumi ir pajusti gan tyrą orą:)). Per šį laikotarpį su Tomu (bendrakursis), Jurbarko ir Tauragės gimnazijose padarėme prezentacijas apie SSE Rygą. Tačiau dėl tos pačios Latvijos nepriklausomybės grįždami į antruosius namus(Rygoje) turėjome praleisti net 2 valandas kamštyje…

Latvija: Šiandien „Delfyje“ perskaičiau straipsnį, kuriame pasakojama, kad buvo sulaikytas vienas ekonomistas už tai, kad pareiškė savo nuomonę apie galimą Lato devalvaciją vietiniam laikraščiui. Negalime net laisvai reikšti savo nuomonės…štai prie ko priveda krizė.

Mokesčių reforma Lietuvoje: Lapkričio mėn. pranešta, kad trys pagrindiniai mokesčiai – gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčius (PVM) bus suvienodinti iki 20 proc. Šiuo metu GPM siekia 24%, Pelno mokestis – 15%, o PVM – 18%. Nors GPM tarifas ir sumažėjo, tačiau pasikeitė neapmokestinimas minimus, todėl realiai jis sumažės tik žmonės uždirbantiems iki 1000 Lt. ir daugiau nei 2000 Lt. Taip pat vertėtų paminėti, kad GPM, Pelno mokestis, PVM ir akcizų mokestis (kuris taip pat bus didinamas) sudaro daugiau nei 90 % viso biudžeto.