Lap 8

Kredito krizė (Credit Crunch/Crisis) – tai situacija, kurioje skolintis tampa sunkiau ( bankai sugriežtina paskolų išdavimo sąlygas) ir tai kainuoja žymiai daugiau (dėl padidėjusios palūkanų normos).

Dėl atsiradusios kredito krizės sumažėja vartotojų išlaidos (consumers spending), bankai lengvai nebeišduoda paskolų, firmos nebetenka galimybės lengvai pasiekti kapitalą, akcijų rinkos patiria milžinišką nuosmukį, nekilnojamo turto vertė krenta.  Ir visi šie veiksniai tiesiogiai arba netiesiogiai veikia šalies ekonomiką: vartotojų išlaidos dažnai sudaro apie 70 % visos ekonominės veiklos, įmonės negalėdamos pasiskolinti pinigų patiria apyvartinių lėšų stygių, o tai gali vesti prie bankroto, kas savo ruoštu reikštų ir darbuotojų atleidimą, akcijų rinkų nuosmukis skaudžia atsiliepia  investuotojams, o ir agresyvesniems pensijų fondams…

Čia pateiksiu pagrindinius indikatorius, kurie gali jums duoti šiek tiek daug informacijos apie situaciją kredito rinkoje.

1. Trumpalaikių iždo vekselių (Tresuary) pajamingumo pokyčiai parodo ar investuotojai linkę pirkti nerizikingus aktyvus. Jeigu iždo vekselių pajamingumas mažėja, tai indikuoja, kad investuotojai traukiasi iš akcijų, obligacijų ir perka saugius instrumentus taip mažindami jų (vekselių) pelningumą. Mažas pajamingumas rodo, kad investuotojai susirūpinę finansų sistema.

2. LIBOR (London Interbank Offered Rate) rodo už kokią palūkanų normą bankai yra pasiruošę skolinti lėšas kitam bankui. Kuo didesnės palūkanų normos, tuo labiau bankai nepasitiki vienas kitu.

RT RT

3. Ted Spread – skirtumas tarp iždo vekselių pajamingumo ir LIBOR palūkanų normos – yra priemonė apskaičiuoti stresą kredito rinkose. Ramioje rinkoje skirtumas būna apie 0.25%. Aukštesnis skirtumas simbolizuoja susirūpinimą.

4. 30 dienų komerciniai vekseliai (commercial papers) – trumpalaikiai bankų ar kitų verslų įsiskolinimai išleisti dažnai tik keliom dienom. Aukštesnės palūkanų normos sudaro sunkumų firmoms gauti apyvartinių lėšų.

RT RT

5. Aukšto pajamingumo obligacijų (High-Yield Bonds) (išleistos firmų neturinčių geros reputacijos/finansinių rodiklių) pajamingumas parodo ar investuotojai noriai prisiima riziką. Aukštesnis pajamingumas reiškia mažesnį norą skolinti tokioms firmoms.

Patogiausiai seksi šiuos rodiklius yra Economix Blog’e. Tiesa, grafikas yra apačioje, dešinėje pusėje. Duomenys atnaujinami kiekvieną dieną.

Lie 26
Summary
icon1 Justas | icon2 Gyvenimas | icon4 07 26th, 2008| icon36 Comments »

Trumpai pateiksiu svarbiausius gyvenimo įvykius ;)

2005 07 07
Pirmasis žingsnis investavimo link. Buy Finastos CRE fondą.

2005 08 29
Bandymas susipažinti su Technine analize: RSI ir bollinger Bands.

2005 11 02
Susidomėjau ekonomikos vadovėliu (10klasė). Tikėjausi, kad jis man padės suprasti nežinomus terminus, o ir į olimpiadą gal prigriebs:)

2005 11 04
„Smarkiai susimasčiau… Kur stoti ? aišku liko dar trys metai, bet reikia ruoštis iš anksto. Norėjau į ekonomiką, bet ten ne mano galvai patekti, nors ir domiuosi ekonomika… Finansai, ir draudimo matematika irgi ne mano galvai… reikia 100 iš abiejų dalykų(liet. ir mat.). Vadyba ir verslo administravimas šiek tiek realiau, dar gal ir yra šansų…
Darbas kurį norėčiau dirbi užaugęs(bent jau dabar tokį rinkčiausi) kažkas su investicijom…“

2006 01 18
Nupirktos pirmosios akcijos: Invalda ir Mažeikių nafta.

2006 05 30
Internete radau įdomų testą: Investment Concepts, kurį atliko keletą spekuliantų, norėjau ir aš išbandyti jėgas,kaip naujokas, ir nesitikėdamas išlaikyti – išlaikiau stipriausios vietos: pagrindai, akcijos, obligacijos. Silpniausios: investiciniai fondai.

2006 06 14
Apsilankiau Finastos rengiamame seminare: „Kaip įdarbinti pinigus? Investavimo galimybės“. Jis buvo nemokamas, tad nėra ko ir norėti.Visos temos man jau buvo žinomos, tad padariau išvada, kad teorinę medžiagą įsisavinęs gerai.

2006 07 13
Pirmoji pažintis su balansų lentelėmis.Ir visa tai kelių investopedijos straipsnių dėka(Reading The Balance Sheet ; What Is A Cash Flow Statment ; Understanding The Income Statment)

2006 07 17
Pirmoji pažintis su fundamentalia analize.Bandziau susirasti trumpa mokomąjį straipsnį apie FA. taciau radau tik jau perskaityta Introduction To Fundamental Analysis kuis nelabai atitiko to ka tikejau tenai rasti.Tame straisnyje buvo rasoma apie balance,income… statements. Tačiau vėliau pavyko rasti rodiklių skaičiavimo formules, bei paaiškinimus.
Taip pat tapau CANSLIM komandos narys.

2006 10 28
Turėjau galimybę sudalyvauti seminare „Investavimo psichologija“.

2006 11 18
Seminaras „Geniali atmintis“

2006 12 21
Ši saviatė – CANSLIM analizių savaitė, kiekviena diena stengiamės po naują pristatyti. O dabar pažvelkime ką pasiekėme per metus(nepilnus): Analizės apimtis padidėjo nuo 2 iki 6 puslapių(200% augimas), narių kolkas išliko pastovus skaičius(nors buvo ir išėjimų,atėjimų). Tyrimuose nuo 2006m Balandžio mėn, patalpintos 7 analizės, o iki tol dar buvo apie 17. Smagu, kai jaučiamas progresas.

2007 01 22
Mokykloje pasiūlė dalyvauti mintino skaičiavimo konkurse, kuris man priminė vieną iš sėkmingo investuotojo sąvybių – skaičiavimą.
http://lt.lefo.net – galite ir jūs paskaičiuoti

2007 02 12
Panevėžio Moksleivių Parlamentas. Pirmąkart gyvenime teko kalbėti prieš auditoriją, kurioje buvo daugiau nei 30 žmonių. Neslėpsiu, šiek tiek bijojau, tad ir savo temą(Nuo ko pradėti?), papasakojau greitai ir turbūt per greitai…suskubėjau. Bet manau moksleiviai vis tiek gavo naudingos informacijos. O aš taip pat įgavau patirties. Kita kartą galbūt pavyks ir geriau. Paskaitoje dalyvavo ~100 moksleivių iš viso rajono plius keli mokytojai.

2007 08 26
Susiviliojau pasiūlymu rašyti apžvalgas spekuliantų puslapiui. Šis darbas turėtų pagerinti mano rašymo ir minčių reiškimo įgūdžius, o taip pat ir labiau pasigilinti į ekonomiką.

2007 12 22
Išsiųsti dokumentai į UCAS organizaciją, atsakingą už stojimą į U.K. universitetus. Pasirinkau šiuos universitetus: The University of Nottingham ; University of Southampton ; Royal Holloway, University of London ; The University of York ; University of Leeds

2008 01 15
Royal Holloway pirmasis pasiūlė man studijuoti pas save, sąlygos gana nesudėtingai įgyvendinamos (9 in BA and 9 in Math). Šis pasiūlymas (offer) pradžiugino ir nuteikė mane optimistiškai laukti kitų universitetų atsakymų.

2008 02 22
Trumpai apie stojimus: gavau Unsuccessful iš University of Southampton,conditional iš University of Leeds. Sąlygos šiek tiek sudėtingesnės, o ir universitetas reitinguojamas praščiau nei RH (Royal Holloway).
Taip pat praeitą savaitę gavau Unsuccessful iš University of Nottingham.

2008 02 23
Ekonomikos olimpiada.

2008 02 28
Kad neužsimirštų, kokius spektaklius aplankiau, tai nusprendžiau juos susirašyti į dienoraštį. O „investuoju“ kolkas į visus spektaklius, kurie atvažiuoja į mano miestelį

2008.02.28 – „Melo detektorius“ – „Domino“ teatras (rež. K. Smoriginas)
2008.02.24 – „Laukinė moteris“ – „Domino“ teatras (rež. K. Smoriginas)
2008.02.09 – „Urvinis žmogus“ – Vaidotas Martinaitis (rež. D. Kazlauskas ir K.Smoriginas)
2007.11.14 – „Šykštuolis“ – Nacionalinio dramos teatro spektaklis (Moljero)
2007.10.26 – „Meilė pagal grafiką“ -Nacionalinio dramos teatro spektaklis (R. Cooney)

2008 06 04
Ir pagaliau atėjo ta diena, kai 12 klasės egzaminai baigti ir pajunti laisvės dvelksmą. Tiesa, nepervargau. Laikiau tik tris egzaminus: privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą, mylimiausio dalyko – matematikos ir beabejo anglų kalbos. Egzaminai šiais metais buvo žymiai lengvesni nei praeitų, o tai turėjo savų pliusų ir minusų. Taigi, laisvė – keistas, nepatirtas jausmas, neapsakomas. Daugiau nebereikės anksti keltis ir eiti į mokyklą, nereikės ruošti namų darbų… O ką gi dabar veikti ?

2008 06 22
Paaiškėjo matematikos rezultatai. Neveltui jis buvo mylimiausias, iš kurio daugiausia ir tikėjausi – 97%. Taigi, aš įvykdžiau Royal Holloway sąlygas ir galiu skaityti save studentu. Bet žmogus jau toks yra, kad kai yra gerai, jis nori dar geriau. Kas būtų jeigu būtų ? Toks klausimas iškilo, kai pagalvojau apie SSE Ryga. Jeigu surinksiu padoriai iš Anglų k. egzamino, turėčiau būti pakviestas į testą (mintino skaičiavimo, logikos ir anglų k.) ir jeigu jį praeičiau, sektų interviu, po kurio paaiškėtų ar įstočiau ten ar ne. Taigi klausimas, kur geriau stoti: į RHUL ar SSE ?
Pinigine prasme: RHUL bakalauras kainuotų 9500 svarų + ganėtinai brangus pragyvenimas. SSE bakalauras nuo šių metų kainuoja 4500 eurų (1500e/metam) + vidutinis pragyvenimas. RHUL nėra top10 universitetas, bet ir ne Liutonas, o SSE baltijos šalyse pirmauja ekonomikos srityje. Kokios perspektyvos pabaigus atitinkama universitetą, šis klausimas vienas iš svarbiausių, tačiau atsakymo vis dar nesugebu rasti…

Lie 26

2007 02 16

Šį kartą į rankas papuolė „Why Smart People Make Big Money Mistakes And How To Correct Them: Lessons From The New Science Of Behavioral Economic“ by Gart Belsky and Thomas Gilovish. Pirmoji mano skaityti knyga apie investuotojo elgsena(behavior finance), kuri man įrodė kiek daug klaidų daro žmonės, o tarp jų ir aš. Patiko skyrius apie pinigų lygybę ir kaip dažnai žmonės nevertina pinigų, tokių kaip: dovanoti, palikimo, išloštų loterijoje, mokesčių susigrąžinimas… Daugelis tokių pinigų būna iššvaistyti vėjais, o ne nukreipti naudingomis kryptimis. Taip pat, kad žmonės i tą pačią sumą žiūri skirtingai.
Pvz.: Parduotuvėje Nr.1 qwe lempa kainuoja 100lt, o už poros kvartalų, tokia pati lempa kainuoja 75lt. Kur pirktumėte?
Ir kita situacija. Kompiuteris ASD kainuoja 1775lt, o už poros kvartalų 1750lt, ar eitumėte į kitą kvartalą?
Šioje knygoje daug vietos paskirta investavimo temai. Tačiau beveik visuose skyriuose jie skatina investuoti į investicinius fondus(dažniausiai indeksinius), remdamiesi tyrimais, kad mažuma investuotojų sugeba aplenkti indeksą. Apibendrinant, kaip susipažinimas su investuotojo elgsena, knyga patiko.

Lie 26

2008 06 20

Freakonomics: A Rogue Economist Explores the Hidden Side of Everything. Net nežinau, kaip teisingai reikėtų išversti šios knygos pavadinimą. Daugiausiai prie knygos turinio prisidėjo Steven D. Levitt, o prie leidybos Stephen J. Dubner. Autorius – ekonomistas, tačiau jis gyvenimą mato ne taip, kaip daugelis kitų ekonomistų, jam neįdomi nei mikro nei makro ekonomika. Vietoj to, jam kyla įvairūs klausimai, kuriuos jis ir bando paaiškinti (tiesa, naudojant ekonomikos principus) savo knygoje. Kodėl sukčiauja mokytojai ? Kokios buvo tikrosios priežastys, dėl kurių sumažėjo nusikaltimų lygis 1990’aisiais JAV smarkiai sumažėjo ? Ar vaikų vardai turi įtakos jo tolimesniam gyvenimui? Ar nekilnojamo turto agentai iš tikrųjų stengiasi parduoti jūsų būstą kiek galima brangiau ? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų autorius pateikia savo nuomonę, kuri dažnai skiriasi nuo visuotinai priepažintų tiesų.

Lie 26
Ekonomikos olimpiada
icon1 Justas | icon2 Ekonomika | icon4 07 26th, 2008| icon38 Comments »

2008 02 23


Ekonomikos olimpiada. Pagaliau galėjau sudalyvauti joje. Jau nuo 11 klasės galvojau apie ją, tačiau… Mokytoja nerodė didelės iniciatyvos ir net neužregistravo manęs į ją. Pasiteisinimas buvo gana lėkštas: „…negavau popierių apie olimpiada iš švietimo centro, tai ir nespėjau užregistruoti…“. Poto žadėjo kad vešis į Greičiūno organizuojamą olimpiadą, tačiau turbūt nujaučiat, kad ir ten neteko apsilankyti…
Metai praėjo ir galų gale mokytoja pasiūlė sudalyvauti olimpiadoje. Aišku, galėjau atsisakyti, tačiau norėjau išbandyti savo jėgas olimpiadoje. Nors man labiau prie širdies investavimas ir finansai, tačiau turėjau progos pasiskaitinėti ir apie ekonomiką
Sudalyvavau ir išėjau pakelta galva, testai ir užduotys neatrodė sunkūs. Laiko buvo duota daugiau, nei jo prireikė. O rezultatai bus žinomi už savaitės ar kitos.

« Previous Entries Next Entries »