Justas Šaltinis

Finansų metu teko skaityti įrašą apie Rusijoje įvykusį eksperimentą, kurio metu bedžionės suformuotas akcijų portfelis per metus sugeneravo net 194% grąžą, kai tuo tarpu indeksas uždirbo „tik“ 109%, o dar prieš kelius metus „Pinigų karta“ pasitelkė katiną į pagalbą ir suformavo akcijų portfelį, kuris, jeigu gerai pamenu, taip pat sugebėjo aplenkti atitinkamą rinkos indeksą.

Po tokių naujienų nusprendžiau atlikti eksperimentą ir atsitiktiniu būdu suformuoti 2 akcijų portfelius. Pirmasis – vien tik iš Lietuvos akcijų biržos, o antrasis sudarytas iš visų akcijų esančių Baltijos šalių biržose. Akcijos parinktos atsitiktinai, o preliminarus sąrašas buvo sudarytas pagal dažniausią apyvartą per metus sugeneravusias akcijas – top 20 (LT) ir top 30 (visų šalių). Akcijų įsigijimo kaina lygi Kovo 1d. atidarymo kainai.

Koks šio ekspermento tikslas ? Pabandyti aplenkti indeksą neįdėjus pastangų analizuojant įmonių rezultatus. Žinoma, net jeigu indeksas ir bus aplenktas, negalima nuvertinti ir sugebėjimo faktoriaus, kuris galėtų padėti aplenkti indeksą metus iš metų, tačiau dažniausiai vidutinis investuotojas nesugeba aplenkti rinkos. O kad šis faktorius egzistuoja, puikiai parodo Yale universiteto Endowment fondas, kuris per 25 metus sugeneravo kasmetinę ~17% grąžą, kai tuo tarpu S&P 500 uždirbo tik ~12%; be to, Yale’s portfelio kintamumas (volatility), buvo 30% mažesnis.

Taigi, atrinktos akcijos į Lietuvišką portfelį:

• Lifosa (LFO1L)
• Klaipėdos Nafta (KNF1L)
• Snoras (SRS1L)
• Rokiškio Sūris (RSU1L)
• Panevižio Statybos Trestas (PTR1L)
• Lietuvos Laivinikystės Kompanija (LLK1L)

Akcijos patekusios į Baltijos šalių portfelį (deja, tarp top30 nebuvo nei vienos latviškos akcijos):

• Ūkio Bankas (UKB1L)
• Panevižio Statybos Trestas (PTR1L)
• Tallina Kraubamaja (TKM1T)
• Olympic Entertainment Group (OEG1T)
• Merko Ehitus (MRK1T)
• Lietuvos Jūrų Laivininkystė (LJL1L)
• Norma (NRM1T)

Atnaujintus  grąžos, kintamumo ir kitus duomenis su grafiku skelbsiu kas keli mėnesiai, o eksperimento preliminarus laikas – metai.

Daugeliui investuotojų tikriausiai teko girdėti apie sausio efektą (ang. January effect) – mėnesį pasižymintį akcijų kainų augimu, investuotojams gruodžio mėnesį parduodant nepelningas akcijas siekiant susimažinti mokestinį pelną. Vadinasi, investuotojai, pardavę akcijas gruodžio pabaigoje, dažniausiai įsigyja tų pačių (ar kitų) akcijų artimiausiu laiku ir taip bendras akcijų kursas pakyla.

Ar šis efektas egzistuoja ir mūsų vietinėje Vilniaus VPB? Norėdami įsitikinti, panagrinėkime trijų metų OMX-V grafiką: matome, kad net du iš trijų kartų indekso reikšmė pakilo sausio mėnesį:

Analizuojant ilgesnio laikotarpio grafiką pastebėtume dar daugiau teigiamų investicinių grąžų sausio mėnesį, tad galėtume teigti, kad sausio efektas egzistuoja ir Vilniaus akcijų biržoje. Bet vertėtų pastebėti, kad pakilimas dažniausiai būna pirmosiomis sausio mėn. dienomis…

Šį efektą taip pat pratestavau ir su kasdieninėmis grąžomis indeksams S&P 500 ir OMXV naudodamas beveik 10 -ies metų duomenis:

Vidutinė kasdieninė grąža sausio mėnesį S&P 500 indeksui yra net 10 kartų didesnė nei kitiems vienuolikai mėnesių, o tuo tarpu OMX-V vidutinė kasdieninė grąža sausio mėnesį siekia 0.13%. Kitiems vienuolikai mėnesių ji sudaro tik 0.04%, tad grąža yra net tris kartus didesnė, o standartinis nuokrypis sausio mėn. yra mažesnis abiems indeksams.

Pabaigoje –  dieninių grąžų išsidėstymas sausio mėnesiais.

Paspauskite ant paveiksliuko norėdami jį padidinti.

Šarpo rodiklis yra vienas iš penkių techninių rizikos rodiklių (alpha, beta, standartinis nuokrypis, R^2) naudojamų įvertinti investicijų rezultatus prisiimant tam tikrą riziką. Jis parodo, ar investicijų grąžą nulėmė tinkamai priimti investavimo sprendimai, ilgametė patirtis ar tiesiog priimti aukštesnė rizika. Situacija, kai Šarpo rodiklis yra žemiau vieneto, rodo, kad fondo valdytojui nepavyko sugeneruoti didesnės grąžos už prisiimtą riziką. Praktikoje rodiklis naudojamas tų pačių regionų ar sektorių fondų rezultatams palyginti. Naudojant skirtingų laikotarpių duomenis, šis rodiklis gali smarkiai skirtis, nes fondas galėjo išgyventi tik kritimo periodą arba priešingai. Šarpo rodiklis apskaičiuojamas iš fondo sugeneruotos grąžos atimant grąžą iš nerizikingos investicijos (valstybės obligacijos, indėlis banke…).

Norint padaryti elementarią statistinę analizę, galima pasinaudoti 95% pasitikėjimo lygmeniu (confidence level), kas reikštų, kad prie vidutinės fondo grąžos reikėtų pridėti ir atimti ~2 (1.96) standartinius nuokrypius ir gautume tikėtiną investicijų grąžos intervalą.

Savo mini analizei naudojau duomenis iš NASDAQ OMX fondų centro ir į skaičiavimus įtraukiau visus akcijų fondus, veikiančius ilgiau nei vieneri metai, todėl iš analizės iškrito keli naujai įsteigti Ūkio banko fondai. Nerizikinga investicija pasirinkau 5 metų Lietuvos vyriausybės obligacijas, kurių vidutinė grąža 5% (gal kas iš ekspertų galėtų pasakyti kaip tinkamai pasirinkti šį dydį, t.y. kurių metų imti ir kokios trukmės?)

Rezultatai žemiau:

Kaip matome iš pateikto grafiko, tik keli fondai sugebėjo sugeneruoti teigiamą Šarpo rodiklį, kas rodo fondo sugebėjimą sugeneruoti didesnę grąžą nei siūlė nerizikinga investicija. Gaila, bet ir didžiausias rodiklis yra mažesnis už vienetą, kas simbolizuoja, kad prisiimta rizika buvo didesnė už galutinę grąžą. Bet manau, kad kitaip nelabai ir gali būti šiuo kriziniu laikotarpiu, kai lėšos traukiasi iš akcijų rinkų, o jų kainos dramatiškai krenta…

Tačiau Šarpo rodiklio trūkumas, kad į jo skaičiavimą įtraukiamas ir svyravimas į viršų, kas neturėtų būti svarbu investuotojams. Todėl tinkamesnis yra Sortino rodiklis, kurio formulė labai panaši į Šarpo rodiklio, tik vietoj standartinio nuokrypio naudojamas neigiamas standartinis nuokrypis. Paskaičiavau ir šį rodiklį, rezultatai maksimaliai skyrėsi tik 0.06. Visgi norint gauti tikslesnius ir praktiškesnius rezultatus patartina naudoti Sortino rodiklį.

Pavyzdys paimtas iš Amerikos akcijų rinkos, kuri turi šiek tiek ilgesnę gyvavimo, o ir duomenų istoriją.

Per paskutinius 80 metų, investavimas į akcijų rinką vidutiniškai atnešė 10 procentų grąžą. Tuo tarpu kasmetinės grąžos atrodė štai taip: 34, 38, -13, -28, -43, -8, 56, 5, 44, 33, ir t.t.

Tačiau per 80 metų grąža esanti tarp 9% ir 11%, arba artima 10%, buvo tik 2 metus iš 80-ies (10%; 11%).

Prieš investuodami į akcijų fondą būtinai pagalvokite apie tai ir nesitikėti pastovios teigiamos grąžos.

Keletas pastebėjimų:

1. Jeigu jūs dar esate ganėtinai jaunas, kainų kritimas akcijų rinkoje yra didelis pliusas jūsų ilgalaikėje investavimo strategijoje (žinoma, jeigu tik turite būdų, kaip papildyti investicinę sąskaitą).
2. Jums dažniausiai nepavyks nuspėti rinkos judėjimo trumpuoju laikotarpiu, tad ir laukiama grąžą neatitiks jūsų lūkesčių. Vidurkiu vadovaukitės tik tuo atveju, jeigu žadate ILGAI išlikti tam tikrame fonde ar rinkoje.
3. Investavimas tiesiogiai susiejęs su rizika. Net ir investuodami 20-iai metų, dėl netinkamo laiko pasirinkimo (timing), galiausiai galite baigti minuse.
4. Žmonės investuojantys į fondus ir iki šiol neturėję stop-loss ties -x%, iš nevilties atsiima savo investicijas vos ne žemiausiame taške, vietoj to, kad pasinaudotų kritimu ir taip papildytų inv. vienetų ar akcijų skaičių.
5. Iš Traders.lt publikuojamų akcijų fondų, tik vienas sugebėjo metus pabaigti pliuse (+0.8%), tuo tarpu 130-ies akcijų fondų vidutinė metinė grąžą buvo lygi -46.23%.

Sėkmės investicijose!