Justas Šaltinis

2007 02 05

Baigiau skaityti Napoleono Hillo knygą „Think and Grow Rich“. Knyga apie motyvaciją ir sėkmę. Ji parašyta Endriu Karnegio užsakymu: ištyrinėjus daugiau nei 500 JAV sėkmės sulaukusių verslininkų, buvo suformuluoti sėkmės dėsniai, kurių laikantis, galima tapti turtingu.
Knygoje daug įvairiausių istorijų apie sėkmingus žmonis, pasiūlymų, ką galima ir ko negalima ir t.t.
Troškimas, tikėjimas, savitaiga, specializuotos žinios, vaizduotė, organizuotas planavimas, sprendimas, atkaklumas, pasąmonės mintys – tai raktas į turtą.
Vienas iš spekuliantų rekomendavo knygą „Likimo pirštas“, jeigu pavyks rasti – imsiu.
Taip pat, nuo rytojaus pradedu lankyti vairavimo kursus, tad laiko gali smarkiai sumažėti.

2007 02 16

Šį kartą į rankas papuolė „Why Smart People Make Big Money Mistakes And How To Correct Them: Lessons From The New Science Of Behavioral Economic“ by Gart Belsky and Thomas Gilovish. Pirmoji mano skaityti knyga apie investuotojo elgsena(behavior finance), kuri man įrodė kiek daug klaidų daro žmonės, o tarp jų ir aš. Patiko skyrius apie pinigų lygybę ir kaip dažnai žmonės nevertina pinigų, tokių kaip: dovanoti, palikimo, išloštų loterijoje, mokesčių susigrąžinimas… Daugelis tokių pinigų būna iššvaistyti vėjais, o ne nukreipti naudingomis kryptimis. Taip pat, kad žmonės i tą pačią sumą žiūri skirtingai.
Pvz.: Parduotuvėje Nr.1 qwe lempa kainuoja 100lt, o už poros kvartalų, tokia pati lempa kainuoja 75lt. Kur pirktumėte?
Ir kita situacija. Kompiuteris ASD kainuoja 1775lt, o už poros kvartalų 1750lt, ar eitumėte į kitą kvartalą?
Šioje knygoje daug vietos paskirta investavimo temai. Tačiau beveik visuose skyriuose jie skatina investuoti į investicinius fondus(dažniausiai indeksinius), remdamiesi tyrimais, kad mažuma investuotojų sugeba aplenkti indeksą. Apibendrinant, kaip susipažinimas su investuotojo elgsena, knyga patiko.

Kaip ir visada atradus šiek tiek laisvo laiko stengiuosi paskaityti kokią knygą apie investavimą, tačiau šį kartą apsilankęs vietinėje bibliotekoje pamačiau naują, dar neskaitytą knygą „Visada gali praturtėti“.Aišku nieko gero iš jos nesitikėjau, nes pavadinimas jau leidžia nuspėti, kad tai bus knyga apie viską ir konkrečiai apie nieką. Per keletą dienų ją perverčiau/perskaičiau. Nepatiko… Grynas pažodinis vertimas, pritaikytas amerikiečiams. Net žodį „return“ verčia kaip apyvartumas, nors turėtų būti grąžą. Autorius taip pat dievina idėją, kad reikia pirkti NT ir pirkti daug, nes tai lengviausias būdas praturėti. Tiesa viename skyrelyje užsimena, kad NT kainos ne visada kyla(parašė savo istorija, kaip pardavė namą ir negavo nė pelno), tačiau ką daryti jei jos kristų jis neužsimena. Kaip ir Kiyosakis, taip ir David Bach(autorius) siūlo „susimokėti sau“ ir pradėti kuo anksčiau.

2007 06 30

Roger‘io Lowenstein‘o knygoje „When genius failed: The rise and fall of Long-Term Capital Management(LTCM)“ rašoma apie pasaulyje didžiausio hedge fondo LTCM istorija. Šį fondą įkūrė John Meriwether, 1994 metais sugebėjęs surinkti virš milijardą dolerių pradinėms investicijoms, kas tuo laiku buvo neįtikėtina. LTCM‘e dirbo gabiausi finansų profesoriai, matematikai, taip pat Nobelio Prizo Laureatai (Merton ir Scholes), kurie sukūrė Black-Scholes modelį. Fondas pagrinde vertėsi obligacijų arbitražu ir naudojo didžiulį finansinį svertą, dažniausiai 1:25-40.
Laikui bėgant, obligacijų arbitražas pasidarė nelabai pelningas, tad fondui reikėjo ieškoti naujos vietos pinigams įdėti. Taip LTCM įsivėlė į rizikos(risk arbitrage), kredito susijungimo(merger arbitrage), konvertuojamos(convertible arbitrage), išvestinių instrumentų(derivative arbitrage) ir kitus arbitražus. Fondas rodė įspūdingus rezultatus iki pat 1998m. Azijos bei Rusijos krizių, kuomet jų modeliai pradėjo „neveikti“, o rinkos pradėjo koreliuoti. Finansų rinkose kilo sumaištis, atotrūkis(spread) pradėjo didėti(fondas statė už tai, kad jie mažės), o fondas nebegalėjo išsiparduoti, nes jų pozicijos buvo per didelės. LTCM daugumą sandorių atlikinėjo skolintais pinigais, tad kilus krizei juos reikėjo staigiai grąžinti. Per kelis mėnesius į LTCM investuoti pinigai sumažėjo beveik 92 procentais, iš kiekvieno investuoto dolerio liko tik apie 0.08dol. Per tą laiką fondas prarado daugiau nei 4,2milijardo dolerių. Kapitalui mažėjant, svertas užkilo net iki 1:100.
FED(Federalinė Rezervų sistema), nenorėdama, kad finansų rinkas ištiktų visiškas krachas, sukvietė didžiausius bankus ir paskatino juos įnešti papildomai apie 4mlrd ir gelbėti skęstančią valtį, kuri dar turėjo daugiau išvestinių instrumentų už daugiau nei 1 trilijonas. Fondas buvo išgelbėtas, bankai atgavo savo pinigus, investuotojai tik dalį.
Fondo valdytojai pasitikėjo savimi, buvo godūs bei arogantiški. Įdomus ir tas faktas, kad už metų po LTCM krizės, jie įsteigė naują fondą, tačiau šį kartą pavyko pritraukti tik 0,25mlrd.

2008 06 20

Freakonomics: A Rogue Economist Explores the Hidden Side of Everything. Net nežinau, kaip teisingai reikėtų išversti šios knygos pavadinimą. Daugiausiai prie knygos turinio prisidėjo Steven D. Levitt, o prie leidybos Stephen J. Dubner. Autorius – ekonomistas, tačiau jis gyvenimą mato ne taip, kaip daugelis kitų ekonomistų, jam neįdomi nei mikro nei makro ekonomika. Vietoj to, jam kyla įvairūs klausimai, kuriuos jis ir bando paaiškinti (tiesa, naudojant ekonomikos principus) savo knygoje. Kodėl sukčiauja mokytojai ? Kokios buvo tikrosios priežastys, dėl kurių sumažėjo nusikaltimų lygis 1990’aisiais JAV smarkiai sumažėjo ? Ar vaikų vardai turi įtakos jo tolimesniam gyvenimui? Ar nekilnojamo turto agentai iš tikrųjų stengiasi parduoti jūsų būstą kiek galima brangiau ? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų autorius pateikia savo nuomonę, kuri dažnai skiriasi nuo visuotinai priepažintų tiesų.