Justas Šaltinis

Tikriausiai tai bus paskutinis įrašas su antrašte „Filmų apžvalga“. Šįkart jis net šiek tiek neteisingai atspindi įrašą, nes tai ne filmas, o dokumentinis realybės šou – serialas.

„Wall Street Warriors“ – tai serialas apie Wallstreet’ą ir įvairius žmones šiame sektoriuje: pradedant nuo ką tik universitetą baigusio jaunuolio, kuris užsiiminėja day trading’u ir planuoja įkurti savo rizikos (hedge) fondą bei pritraukti turtingų potencialių individualių investuotojų ir baigiant market maker’iu. Seriale parodoma kokios svarbiausios užduotys kamuoja įvairios profesijos žmones, paaiškinamos įvairios Wallstreet sąvokos (Gekko Style, Dead Cat Bounce, Naked Short,…), demonstruojama day trading prekyba naudojant techninę analizę, primenami įvairūs istorijos faktai apie Wallstreet, demonstruojama prekyba NYSE pastate, kur žmonės vis dar šūkauja ir prekiauja naudodami rankų ženklais (niekaip nesuprantu kodėl jie vis dar naudojami? :/)

Labai prajuokino vieta, kuomet buvo imamas interviu iš Astrology Fund Inc. (Taip pat galite nueiti į jų internetinę svetainę ir pažiūrėti jų pagrindines prognozes: „Gold is the answer in 2009″), investicinio fondo, kuris savo investavimą grindžia pagal žvaigždžių išsidėstymą, judėjimą ir dar keletą astrologijos elementų. O dar linksmesnė vieta buvo kai sandorių sudarinėtoja (deal maker) paprašė atnešti 2007 metų prognozes, ir atnešė lygiai tokią pačią kaip ir 2006 metų prognozę tik su pakeistais metais. :)

Pirmasis sezono filmavimas vyko 2006 metų vasara ir rudenį. Tuo tarpu spėjo išeiti ir antrasis sezonas, kuriame atvaizduojami 2007-ųjų pabaigos įvykiai. Na ir galiausiai – trečiasis sezonas kuriamas pačiu laiku – 2008 gruodis – 2009 pradžia, tačiau kol kas jis dar nepasirodė TV ekranuose.

Visas pirmo ir antro sezono serijas galima žiūrėti nemokamai „Hulu“ internetinėje svetainėje.

Gero žiūrėjimo ir laukime tęsinio:)

Šį nuostabų savaitgalį nusprendžiau pagardinti senu, bet iš ties geru filmu – Wallstreet. Puiki proga filmą pažiūrėti „kitomis“ akimis, kadangi pirmąkart jį mačiau dar būdamas 15-16 metų, tad daugelio dalykų pilnai nesupratau. Filmo trukmė net dvi valandos, tad pasiruoškite lengvų užkandžių :)

Filmo veiksmas vyksta New York’e 1980’aisiais. Pagrindinis herojus, Bud Fox, yra pasiryžęs padaryti betką, kad tik iškiltų investicijų srityje. Pavykus susitikti ir „įsiūlyti“ save stambiam Wallstreet’o žaidėjui, Gordon Gekko, Bud’is pradeda kilti karjeros laiptais naudodamasis vidine informacija prekyboje (inside trading), kurią gavo iš savo tėvo, kuris dirba ir dirba toje kompanijoje. Tuo tarpu Gekko yra dar žinomas kaip kontrolinių akcijų paketų pirkėjas (corporate raid).

Pasinaudodamas balsavimo teisėmis, jis stengiasi padidinti akcijų vertę vienu iš šių būdų: pakeisdamas aukščiausio lygio vadovus, mažinant operacijas, apkarpant biudžeto išlaidas ar tiesiog likviduojant kompaniją. Bud’is turėdamas vidinės informacijos pasiūlo Gekko nusipirkti dalį akcijų ir taip pasipelnyti iš galimybės plėsti verslą, nes įmonei grąžinama teisė vykdyti vieklą, o taip pat ir gautos nuolaidos iš profesinės sąjungos. Tačiau tuo tarpu Gekko nusprendžia įsigyti kontrolinį paketą ir parduoti visą įmonės turtą ir pasipelnyti iš didelių atidėjimų pensijų fondams, kurie numatomi panaudoti esamiems darbuotojams. O likvidavimas reikštų, kad visi įmonės darbuotojai liktų bedarbiais. Supratęs kad juo buvo pasinaudota ir visa kaltė dėl įmonės likvidavimo kristų ant jo pečių, Bud’is nusprendžia sutrukdyti šiam planui ir demaskuoti Gekko…

Veiksmas tęsiasi…

Šiandien baigiau skaityti puikią knygą apie gyvenimą investicinėje bankininkystėje. Knygos autorius, Michael Lewis, baigęs magistrą LSE prisijungė prie Saloman Brothers ir dvejus metus dirbo obligacijų pardavėju ir po to savanoriškai pasitraukė. Parašyta ironiškai ir paprasta kalba. Visiems rekomenduočiau, kurie domini investicine bankininkyste ar planuoja ten dirbti(jeigu dar ji išliks iki to laiko:))

Pradžioje aprašoma, kaip Lewis buvo pakviestas į Saloman Brothers paruošimo programą, į kurią patenka tik geriausių universitetų ir verslo mokyklų absolventai. Mokymų metu parodoma, kad nors ir dauguma turi magistro laipsnį, tačiau nežino kas yra LIBOR ar TED spread, dalis visiškai ignoruoja pranešėjus. Vienintelis klausimas, kuris jiems rūpi, kaip patekti į tuo metu pelningiausią – nekilnojamo turto įkeitimo obligacijų (mortgage bonds) departamentą, ir kokio atlygio jie gali tikėtis pirmaisiais metais. Dauguma esamų darbuotojų šių praktikantų visiškai nevertina ir laiko labiau vergais, nei žmonėmis, pagrindinis jų darbas – atnešti visam prekybos padaliniui (trading floor) maisto. Rašoma, kaip bandoma įsiteikti departamentų direktoriams, kad tik jie priimtų praktikantą, apie žiaurius užgauliojimo būdus mortgage bond departamente, kur norma buvo laikomas telefono mėtymas į praktikantus…

Tačiau net ir tada, kai Lewis buvo priimtas į darbą, pagarba jam nepakilo, ir toliau nešiojo maistą, atlikinėdavo kitų nepabaigtus darbus ir panašiai. Kadangi jis dirbo obligacijų pardavėju (skambindavo klientams ir siūlydavo pirkti tam tikras obligacijas) tai dažnai reikėdavo klausytis kitų patarimų(savo nuomonės tuo metu dar neturėjo ir nelabai suprato, kaip kas veikia), o tai reikšdavo, kad nuostolingas pozicijas turintys obligacijų prekeiviai siūlydavo pirkti tam tikras obligacijas, kurios buvo užsilikusios pas prekeivius kaip nuostolingos ar šiaip nebelikvidžios.

Obligacijų pardavėjai susidurdavo su prioritetais, t.y. dideliu kiekiu obligacijų ar akcijų, kurias reikėjo staigiai parduoti, nes jas parduodant Saloman Brothers taptų turtingu arba jeigu jų neparduotų, SB taptų vargšais (pvz.: Kai Texasas buvo arti bankroto ribos, SB turėjo virš šimto milijonų vertės obligacijų, kurios taptų bevertės bankroto atveju, nebent jas parduotų klientams, tai SB kainuotų klientą, tačiau sutaupytų net šimtą milijonų(taip dažniausiai ir buvo daroma)…).

Korporacijoje buvo ir protingų, mokančių daryti tikrus pinigus, kurie praktikuodavosi pagrindimą klausimu: kas jeigu ? Tarkime Japonijoje įvyksta milžiniškas žemės drebėjimas. Prekeivis perka Japonijos obligacijas. Ekonomika reikia atstatyti – mažinamos palūkanų normos, norint paskatinti atstatymo procesus (nurodant bankams lengviau skolinti pinigus(žinoma, bankai kaip visada skundžiasi)). Tuo tarpu mažesnės palūkanų normos reikštų didesnę obligacijų kainą. Štai ir pelnas… Trumpuoju laikotarpiu vykstanti panika mestų šešėlį ant ilgalaikio Japonijos kapitalo grįžimo į tėvynę(Japonai turėdami didelius perteklius, investuoja savo kapitalą Europoje ir Amerikoje). Staiga jie atsiimtų savo investicijas. Kas iš to ? Prekeivis pirktų jeną, nes japonai pirktų jeną, pardavinėdami savo dolerius, frankus, markes ar svarus. Jena kiltų ne tik todėl, kad Japonai perka jeną, bet ir todėl, kad užsienio investuotojai pamatytų, kad jena yra perkama dideliais kiekiais ir jie norėtų prisijungti prie pajudėjusio traukinio.

Arba dar vienas pavyzdys: Po akcijų rinkos nuosmukio, investuotojai pradeda domėtis makroekonomikos efektais. Akcijų kaina mažesnė, žmonės tampa mažiau turtingi, dėl to vartojimas sulėtės, dėl to ekonomikos augimas sulėtės, dėl to infliacija nukris, dėl to palūkanų normos sumažės, o tai reiškia, kad obligacijų kaina pakils.

Visi kas norite daugiau sužinoti apie tai kaip prieš daugiau nei 20 metų buvo skirstomi atlyginimų priedai(tiesiog nuvykstant į pagrindinį ofisą ir bandoma įrodinėti, kaip tavo darbas įmonei atnešė didžiulius pelnus ir koks reikšmingas tu SB), kaip kompanijos direktorius bandė pašalinti dėl blogo valdymo(didžiosios dalies akcijų perpirkimu) ir kaip jie save saugodavo nuo darbo praradimo ( skolindamiesi pinigus (prastomis sąlygomis) iš įvairių stambių investuotojų ( kaip Warren Buffet) ir patys supirkdavo savas akcijas ir taip išvengdavo perėmimo) ir panašius dalykus rasite šioje knygoje.

Pabaigai kelios trumpos, bet super frazės:

„Those who say don’t know, and those who know don’t say.“

„How should I know? I thought you spoke French,“ he said. „No, that was just on my resume,“ I said.

„Actually there was one good reason for using the charts: Everyone else did. If you believed that large sums of money were about to be invested on the basis of a chart, then, as dumb as it made you feel, it made sense to look at that chart“

„I don’t talk to Salomon. Bastards. Tell him to go away.“ „Frank says he’ll have to call you back.“

Antrasis filmas, kurį rekomenduočiau visiems besidomintiems investavimu, akcijų rinkomis – Boiler Room arba Rizika, yra kiek labiau žinomas filmas ir žymiai lengviau randamas interneto erdvėje (net ir per TV3 kadaise rodė). Filmas paremtas tikra istorija, kuri įvyko 1990 metais, Amerikoje.

Filmas sukasi apie vieną vaikinuką – Seth Davis (išmestą iš koledžo), kuris turi nelegalų kazino ir dėl to susipyksta su savo tėvu, kuris yra gerbiamas advokatas. Jaunuoliui pasiūloma įsidarbinti maklerių įmonėje J.T. Marlin ir dėl noro įtikti savo šeimynai jis priima šį pasiūlymą. Pagrindinis jo ir kitų darbas – telefonu siūlyti pirkti vertybinius popierius. Melas, išgalvoti statusai padeda lengviau parduoti akcijas.

J.T. Marlin vykdo taip vadinamą „pump and dump“ suktybę ( kuomet įmonė pirma nusiperka akcijų ir vėliau jas siūlo savo klientams (taip sukeldami dirbtiną paklausą); Kuomet klientai jų įsigyja, įmonė parduoda savas akcijas ir klientams nebelieka beveik nieko (paklausos nulis); ši apgavystė dažniausiai vykdoma su penny stock („centinės“/beveik bevertės akcijos)).

Karta jaunasis makleris pamiršo savo laptopą ofise ir sugrįžęs ten pamatė vaizdą, kuris jap sukėlė įtarimą: vienas darbuotojas naikino visus tos dienos dokumentus, vėliau jis surado bendrovę kurios akcijomis prekiavo, o ten buvo tik iškaba su bendrovės pavadinimu ir jokia veikla nebuvo vykdoma. Dar vėliau pasekęs savo bosus išsiaiškino, kad bendrovė turi įsigijusi patalpassu daugybę telefonu ( jai atsitiktų „netikėtų“ dalykų ir jiems staiga reikėtų persikelti). Tuo metu kai Seth’as nusprendžia, kad jam pats laikas išeiti iš šios kompanijos, FBI jį sulaiko ir vietoj kalėjimo pasiūlo bendradarbiauti. Su jo pagalba kompanija ir darbuotojai areštuojami.

Tačiau lyginti filmo turinį su Rogue Trader nelabai išeitų, bet pasižiūrėti tikrai verta ;)

2006 12 27
Šiandien pabaigiau skaityti „Come into my trading room“.  Tiesa sakant knyga nepadarė įspūdžio, gal dėl to, kad jau buvau skaitęs „Understanding stocks“. Jos abi labai panašios, manyčiau, pradedančiųjų lygio.  Tačiau patiko paskutiniai knygos skyriai, kuriuose buvo aprašyta, kaip vesti ataskaitas, ką reikėtų paminėti dienoraštyje, veiklos planas ir pinigų valdymas. Jis mane sudomino ir pamačiau, kad nesilaikau nei vienos iš nurodytos taisyklės( ar kas nors laikotės taisyklės: rizikuoti tik 2% viso kapitalo vienai akcijai, ir 6% visam portfeliui ?).

„if I become half a percent smarter each year, I’ll be a genius by the time I die.“ Lou Taylor